62-jų telšiškė: mokytis naujos profesijos – niekada nevėlu

Nei įgyta negalia, nei amžius nesustabdė Telšiuose gyvenančios Vidutės Sudeikienės – 62-jų metų moteris su pagyrimu baigė socialinio darbuotojo padėjėjo kursus ir pakeitė profesiją, o šiuo metu vadovauja 30-ies savanorių kolektyvui. Veiklios moters pavyzdys įrodo, kad mokytis naujos profesijos – niekada nevėlu.

Su nugaros skausmais susiduria dažnas, tačiau jie V. Sudeikienei buvo lemtingi. Prieš 8-erius metus darbe įgyta negalia – stuburo išvarža – apkirpo moters sparnus, bet nuo meilės darbui neatgrasė. Šiandien telšiškė turi 50 proc. darbingumo lygį, bet darbas jai išliko Nr. 1.

 

„Visą gyvenimą buvau labai darbšti ir reikli, negalėjau nusėdėti vietoje. Jau kai pasireiškė man tie nugaros skausmai, gydytoja ragino mažinti darbus ir pripažinti, kad turiu negalią. Nesutikau, iškeičiau darbą parduotuvėje į vaikų darželio virtuvę, labai man ten patiko dirbti, bet ta liga mane galiausiai ten ir suėmė, gavau stuburo išvaržą“, – prisimena V. Sudeikienė.

Vis dėlto moteris nenorėjo sėdėti namuose be darbo ir baigė lankomosios priežiūros kursus, tačiau dirbti pagal naują specialybę nepavyko – moteris neatitiko sveikatos patikrinimo reikalavimų, nes dėl stuburo problemų gali pakelti tik iki 10 kg.

„Tada išvažiavau į Airiją, kur metus dirbau vaikų darželyje. Tiek man reikėjo to darbo, kad net grįžusi į Lietuvą iškart dairiausi, kur galėčiau ką nuveikti, nors kokį trumpalaikį darbelį, kad tik nesėdėčiau namuose. Man nuo to nieko neveikimo tiesiog sušlubavo emocinė sveikata, teko ir į psichologus kreiptis“, – atvirauja pašnekovė.

Telšiškė neslepia, kad užsiregistravo Užimtumo tarnyboje (UŽT) su viltimi, kad ši pasiūlys arba turimam darbingumo lygiui tinkamą darbą, arba kursus, kurie atvertų naujas įsidarbinimo galimybes. Noras išsipildė su kaupu – moteriai pasiūlyta dalyvauti UŽT profesinės reabilitacijos priemonėje ir mokytis socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos.

„Nedvejojau nė akimirkos, iškart sutikau“, – šypsosi V. Sudeikienė, baigusi Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre vykusius kursus su pagyrimu. Atlikusi praktiką Telšių samariečių bendrijoje ten ir pasiliko dirbti – koordinuoja savanorių veiklą, atstovauja „Maisto bankui“, dalina maisto paketus, nuolat sukasi skurstantiems skirtoje „Atiduotuvėje“.

„Būna, pavargstu, bet labai džiaugiuosi, kad turiu darbą. Man darbas yra pirmoje vietoje, tada – namai, šeima. Jei reikia, ir šeštadienį atvažiuoju, neskaičiuoju darbo valandų. Jaučiuosi vertinama ir gerbiama. Dabar galiu pasakyti, kad šiuo metu tikrai džiaugiuosi gyvenimu“, – sako V. Sudeikienė.

Siūlo profesinę reabilitaciją

Pasak UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėjos Vaidos Kamandulienės, asmenys, turintys negalią gali dalyvauti įvairiose mokymo programose – tam tereikia pateikti medicininės komisijos išduotą  pažymą, leidžiančią mokytis ir dirbti pagal norimą įgyti profesiją.

„Išskirtinai asmenims, turintiems negalią , kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis, UŽT siūlo profesinės reabilitacijos programas, kurių metu jie gali įgyti naujas kvalifikacijas ar kompetencijas. Po jų baigimo iš naujo vertinamas darbingumo lygis“, – komentuoja V. Kamandulienė.

Profesinė reabilitacija itin populiari šiemet – vien per devynis 2022-ųjų mėnesius šioje UŽT priemonėje dalyvavo beveik 500 asmenų, turinčių negalią , kai per visus praėjusius metus – kiek daugiau nei 300.

„Per trejus metus šiemet daugiausiai asmenų, turinčių negalią, dalyvavo įvairiose aktyvios darbo politikos priemonėse. Iš viso per 9 šių metų mėnesius šia galimybe pasinaudojo beveik 2,8 tūkst. žmonių su negalia, kai pernai – apie 2,5 tūkst., o 2020 m. – 2,2 tūkst.“, – vardija UŽT skyriaus vedėja.

Pagal profesinės reabilitacijos programą, darbo neturintiems asmenims gali būti teikiamos profesinių gebėjimų įvertinimo, profesinio orientavimo ir konsultavimo, profesinių gebėjimų atkūrimo arba naujų išugdymo bei profesinio mokymo paslaugos.

„Nemaža dalis asmenų su negalia stokoja profesinių įgūdžių arba turima kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių, tačiau neretai asmenis, turinčius negalią, reikia įtikinti, kad  dalyvautų profesinio mokymo priemonėje ar profesinės reabilitacijos programoje – jiems trūksta motyvacijos, sveikatos“, – pastebi V. Kamandulienė.

Profesinės reabilitacijos paslaugos UŽT teikiamos asmenims, kuriems nustatytas nuo 0 iki 55 procentų darbingumo lygis, taip pat UŽT priskirtiems vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupei bei kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos poreikį. Įprastai profesinės reabilitacijos programos dalyviams yra finansuojamos profesinės reabilitacijos įstaigos suteiktos paslaugos, apgyvendinimo ir transporto, taip pat kelionės išlaidos, išskyrus keliones miesto transportu bei mokama profesinės reabilitacijos išmoka.

Įkvepia veikti

Pasak telšiškės V. Sudeikienės, jei būtų galimybė toliau mokytis, būtinai tą darytų – moteris pasvajoja ir apie tolesnes studijas Klaipėdos universitete.

„Jei tik būtų nemokamos studijos, tikrai stočiau. Toks mano charakteris – jei tikslą užsibrėžiau, būtinai jį pasieksiu. O mokytis tokiame amžiuje tikrai nesunku“, – tikina pašnekovė.

Įgijusi socialinio darbuotojo padėjėjos specialybę moteris gali teikti įvairią pagalbą žmonėms – globoti ir prižiūrėti vaikus, žmones, turinčius negalią,, senyvo amžiaus asmenis, padėti jiems namų ruošoje, palydėti į reikalingas įstaigas, pagelbėti tvarkant dokumentus ar finansinius reikalus.

„Kai dalyvavau UŽT projekte, pasidalinau savo patirtimi su kitais žmonėmis, turinčiais negalią. Sėdėjo tokios jaunos moterys, kviečiau jas ateiti pas mane pabūti savanorėmis – padėti „Atiduotuvėje“ ar lapus pagrėbti, prisidėti prie Telšių gražinimo. Nė viena neatėjo, nejaugi sėdėti namuose tarp 4 sienų yra geriau?“, – stebisi 62-metė.

Šiandien veikli moteris pataria visiems norintiems dirbti neatidėlioti savo svajonių ir imtis jų įgyvendinimo: „Nepabėgs nei antros pusės, nepražus nei vaikai ir anūkai – siekite savo tikslo. Tik eikite ir darykite.“

Ši istorija yra dalis Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomos kampanijos „Jokio skirtumo“, kuria skatinama šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Daugiau informacijos apie kampaniją: www.jokioskirtumo.lt bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.

Image previewImage preview

Niekada nevėlu yra mokytis naujos profesijos

Nugaros skausmai Vidutei Sudeikienei buvo ženklas.

Prieš 8 metus darbe įgijo negalią.

Tai buvo stuburo išvarža.

Šiandien moteris iš Telšių turi 50 % darbingumo lygį.

Tačiau darbas jai išliko pačiu svarbiausiu.

Ji visą gyvenimą buvo labai darbšti ir reikli.

 

Jau kai pasireiškė nugaros skausmai,

gydytoja ragino moterį mažinti darbus.

Tačiau moteris nesutiko.

Darbą parduotuvėje iškeitė į darbą vaikų darželio virtuvėje.

Moteriai labai patiko ten dirbti.

Tačiau šioje darbo vietoje gavo stuburo išvaržą.

 

Vis dėlto moteris nenorėjo sėdėti namuose be darbo.

Ji baigė lankomosios priežiūros kursus.

Tačiau dirbti pagal naują specialybę nepavyko.

Moteris neatitiko sveikatos patikrinimo reikalavimų.

Dėl stuburo problemų ji gali pakelti tik iki 10 kilogramų.

 

Tada moteris išvažiavo į Airiją.

Ten metus dirbo vaikų darželyje.

Grįžusi į Lietuvą iškart ieškojo kokio nors trumpalaikio darbo.

Jai nuo nieko neveikimo tiesiog pablogėjo emocinė sveikata,

teko kreiptis ir į psichologus.

 

Vidutė užsiregistravo Užimtumo tarnyboje.

Moteris tikėjosi tinkamo darbo pasiūlymo turimam darbingumo lygiui

arba kursų,

kurie atvertų naujas įsidarbinimo galimybes.

Moteriai buvo pasiūlyta mokytis socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos.

Vidutė iškart sutiko

ir baigė Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centre vykusius kursus su pagyrimu.

Ji atliko praktiką Telšių samariečių bendrijoje

ir ten pasiliko dirbti.

 

Šiuo metu moteris atlieka šiuos darbus:

• prižiūri savanorių veiklą,

• atstovauja „Maisto bankui“,

• dalina maisto krepšelius,

• nuolat dirba skurstantiems skirtoje „Atiduotuvėje“.

 

Moteris dar pasvajoja ir apie tolesnes studijas Klaipėdos universitete.

Įgijusi socialinio darbuotojo padėjėjos specialybę moteris gali teikti įvairią pagalbą:

• globoti ir prižiūrėti vaikus, žmones su negalia, senyvo amžiaus asmenis,

• padėti jiems namų ruošoje,

• palydėti į reikalingas įstaigas,

• pagelbėti tvarkant dokumentus ar finansinius reikalus.

 

Šiandien veikli moteris pataria visiems neatidėlioti savo svajonių ir imtis jų įgyvendinimo.

 

Asmenys su negalia gali dalyvauti įvairiose mokymo programose.

Tam reikia pateikti medicininės komisijos išduotą pažymą.

Ji leidžia mokytis ir dirbti pagal norimą įgyti profesiją.

 

Užimtumo tarnyba siūlo profesinės reabilitacijos programas asmenims su negalia.

Jiems turi būti nustatytas nuo 0 iki 55 procentų darbingumo lygis.

Užimtumo tarnyboje šie žmonės turi būti įtraukti į vidutinių ar ribotų įsidarbinimo galimybių grupę.

Asmenims su negalia turi būti nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis.

Po šių programų baigimo iš naujo yra vertinamas darbingumo lygis.

 

Darbo neturintiems asmenims gali būti teikiamos šios paslaugos:

  • profesinių gebėjimų įvertinimas,
  • profesinis orientavimas ir konsultavimas,
  • profesinių gebėjimų atkūrimas,
  • naujų profesinių gebėjimų išugdymas,
  • profesinis mokymas.

Įprastai profesinės reabilitacijos programos dalyviams yra finansuojama:

  • profesinės reabilitacijos įstaigos suteiktos paslaugos,
  • apgyvendinimo, transporto išlaidos,
  • kelionės išlaidos, išskyrus keliones miesto transportu,
  • mokama profesinės reabilitacijos išmoka.

 

Per devynis 2022 metų mėnesius beveik 500 asmenų su negalia dalyvavo profesinėje reabilitacijoje.

Per tą patį laikotarpį įvairiose aktyvios darbo politikos priemonėse dalyvavo beveik 2 800 žmonių su negalia.

Pernai tokių žmonių buvo apie 2 500.

2020 metais tokių žmonių buvo  2 200.

 

Ši istorija yra visuomenės informavimo judėjimo „Jokio skirtumo“ dalis.

Daugiau informacijos apie judėjimą: www.jokioskirtumo.lt

bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.