Baigėsi šiųmetinė Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuota kampanija „Jokio skirtumo“, kuria šalies darbdaviai buvo skatinami įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Kampanijos iniciatorių teigimu, apklausos metu užfiksuotas teigiamas darbdavių, svarstančių į darbą priimti žmogų su negalia, nuomonės pokytis.

Lapkričio pabaigoje pakartotinai atliktos 386-ių Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 38 proc. apklaustųjų greičiau arba visiškai sutinka su teiginiu, kad nėra jokio skirtumo, įdarbinti darbuotoją su ar be negalios. Palyginti su rugpjūčio mėnesį, dar prieš kampaniją, atlikta apklausa, taip galvojančių gretos išaugo 5 proc. punktais.

„Tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą – šia kampanija siekiame pakeisti tokią statistiką ir padėti daugiau žmonių, turinčių negalią, rasti savo vietą atviroje darbo rinkoje. Esminis jau antrus metus vykstančios visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ tikslas buvo nuomonės pokytis, todėl kampanijos pabaigoje darbdavių apklausą pakartojome. Siekėme, kad darbdavių nuostatos žmonių su negalia įdarbinimo atžvilgiu pagerėtų ne mažiau kaip 3-imis proc. punktais. Tad galime drąsiai teigti, kad pokytis, kurį buvome užsibrėžę, įvyko“, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.

Kampanija buvo siekiama mažinti diskriminaciją žmonių su negalia atžvilgiu, didinant visuomenės, o ypač darbdavių, viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų, supratimą apie žmonių su negalia įtraukties į atvirą darbo rinką svarbą bei keisti visuomenės nuostatas dėl žmonių, turinčių negalią, galimybių dirbti atviroje darbo rinkoje.

Darbdaviai pakeitė nuomonę

Tyrimo duomenimis, 40 proc. darbdavių teigia, kad šiuo metu pas juos dirba žmonės, turintys negalią – tai 5 proc. punktais daugiau nei rugpjūčio apklausoje. Paklausti, ar per artimiausius metus svarstytų galimybę įmonėje įdarbinti žmogų su negalia, 53 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių atsakė „taip“ – tai 6 proc. punktais daugiau, nei prieš kelis mėnesius darytoje apklausoje. Tuo tarpu 60 proc. tyrimo dalyvių visiškai ir greičiau sutinka su tuo, kad šalies darbdaviai turėtų labiau prisidėti prie laisvesnės žmonių su negalia konkurencijos atviroje darbo rinkoje – tai 5 proc. punktais daugiau, nei pirminėje apklausoje.

„Puikiai suprantame, kad visuomenės ir darbdavių, kurie yra tos visuomenės dalis, nuomonė pernakt nepasikeis. Todėl kiekvienas mažas žingsnis teigiamos nuomonės apie žmones su negalia link mums jau yra pasiekimas. Norime dar kartą garsiai pasakyti, kad negalia nėra lygu nekompetencija, visi žmonės gali sėkmingai įsitraukti į atvirą darbo rinką, taip įprasmindami save – nesvarbu, su negalia ar be negalios“, – teigia E. Čaplikienė.

Kampanijos metu buvo vykdomi mokymai šalies darbdaviams „Žmonių, turinčių negalia, galimybės įsidarbinti ir dirbti“. Mokymuose buvo aptarti Užimtumo įstatymų pakeitimai – apimant pagalbą darbdaviui, darbo vietos steigimą, jos pritaikymą – negalios specifikos bei bendravimo su negalią turinčiu darbuotoju patarimai darbdaviui ir kolektyvui. Mokymuose aptarti ir stereotipai: su kuo šiandien susiduria asmenys, turintys negalią, bei kokių įgūdžių ar kompetencijų jiems trūksta. Taip pat pristatyta informacija apie galimybes kelti asmenų, turinčių negalią, kompetencijas ir įgūdžius.

„Siekdami gvildenti darbo atviroje darbo rinkoje temą tiek su negalią turinčiais potencialiais arba jau dirbančiais darbuotojais, tiek su darbdaviais, suorganizavome 5 renginius-diskusijas „Negalia nelygu nekompetencija“ 5 Lietuvos miestuose: Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje. Renginių metu keitėmės kontaktais, diskutavome, juokėmės, išklausėme ne vieną sėkmingą įsidarbinimo, įdarbinimo istoriją“, – pažymi Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė.

Kampaniją vainikavo memorandumo su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos verslo konfederacija bei kitais verslo atstovais pasirašymas. Darbdaviai turi galimybę prisidėti prie memorandumo ir po jo pasirašymo, jį galima rasti oficialioje kampanijos svetainėje www.jokioskirtumo.lt.  

Priėmė darbuotoją su negalia

Lietuvos darbdaviai buvo skatinami reikšti savo palaikymą didesnei žmonių su negalia įtraukčiai į darbo rinką ir parodyti, kad jokio skirtumo, su ar be negalios – žmonės samdomi pagal jų talentus ir kompetencijas. Prie socialinio eksperimento iniciatyvos prisijungė draudimo bendrovė BTA, prekybos tinklas „Rimi“ bei prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūra „Critical“.

BTA jau antrus metus iš eilės prisijungia prie šios kampanijos ir šįkart bendrovė prisijungė prie veiklos, kurios metu įmonėje mėnesio stažuotei priimamas asmuo su negalia. Prie BTA kolektyvo prisijungė Jelena, turinti judėjimo negalią.

„Nebuvo nė klausimo, ar verta prie iniciatyvos prisijungti. Turėjome daugiau techninių dalykų, kuriuos reikėjo susiderinti prieš paruošiant darbo vietą Jelenai. Prieš pat susitikimą su ja jaučiau jaudulį – man tai buvo neįprasta ir nauja, tikrai labai jaudinausi. Ne dėl to, kad čia kažkas baisaus, bet dėl noro, kad viskas pavyktų, kad Jelena gerai jaustųsi mūsų įmonėje“, – komentuoja bendrovės vidinės komunikacijos specialistė Agnė Bagdanskytė.

Anot jos, Jelena išbandė net kelias pozicijas – darbavosi personalo ir žalų reguliavimo skyriuose. Būtent darbas pastarajame moteriai labiausiai ir patiko.   

„Labai džiaugiuosi, nes ir Jelena labai gerai jautėsi viso eksperimento metu. Mūsų kolektyvas ją šiltai priėmė, labai jos laukė. Kolegoms ši patirtis irgi buvo labai vertinga. Mes lydėjome Jeleną per keletą skyrių. Galimybė susipažinti su skirtingomis atsakomybėmis, skirtingu darbu buvo vertingesnė, nei pamatyti tik vieną vietą. Jelenai pavyko rasti sau artimą darbo specifiką. Todėl viliuosi, kad ir ateityje pavyks dirbti kartu“, – tikina A. Bagdanskytė.

Daugiau informacijos apie kampaniją: www.jokioskirtumo.lt bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.

Šiais metais jau baigėsi visuomenės informavimo judėjimas „Jokio skirtumo“

Neįgaliųjų reikalų departamentas buvo pradėjęs visuomenės informavimo judėjimą

„Jokio skirtumo“.

Lapkričio pabaigoje buvo pakartotinai atliktas darbdavių tyrimas.

Tyrime dalyvavo 386 Lietuvoje veikiantys darbdaviai.

Tyrimo duomenys parodė,

kaip darbdaviai vertina darbuotojus su negalia. 

38 procentai darbdavių sutinka su teiginiu,

kad nėra jokio skirtumo įdarbinti darbuotoją su negalia ar be negalios.

Rugpjūčio mėnesį taip pat buvo atlikta tokia pati apklausa.

Tada teigiamai apie darbuotojus su negalia galvojo tik 33 procentai darbdavių.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė yra Eglė Čaplikienė.

Eglė teigia,

kad tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą.

Todėl šiuo visuomenės informavimo judėjimu siekiame pakeisti tokius duomenis.

Taip pat siekiame padėti daugiau žmonių su negalia rasti darbo vietą atviroje darbo rinkoje.

Visuomenės informavimo judėjimas „Jokio skirtumo“ vyksta jau antrus metus.

Pagrindinis visuomenės informavimo judėjimo tikslas buvo nuomonės pokytis.

Todėl visuomenės informavimo judėjimo pabaigoje pakartojome darbdavių apklausą.

Visuomenės informavimo judėjimu buvo siekiama mažinti diskriminaciją dėl žmonių su negalia.

Buvo didinamas visuomenės,

o ypač darbdavių supratimas apie žmonių su negalia įtrauktį į atvirą darbo rinką.

Taip pat buvo keičiamos visuomenės požiūris dėl žmonių su negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje.

Tyrimas duomenys parodė,

kad žmonės su negalia dirba pas 40 procentų darbdavių.

Tai yra 5 procentais daugiau nei rugpjūčio mėnesio apklausoje.

53 procentai darbdavių galvoja apie galimybę per artimiausius metus įdarbinti žmogų su negalia.

Tai yra 6 procentais daugiau nei prieš kelis mėnesius darytoje apklausoje.

60 procentų tyrimo dalyvių sutinka,

kad šalies darbdaviai turi aktyviau įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje.

Tai yra 5 procentais daugiau nei pirminėje apklausoje.

Eglė teigia,

kad visuomenės ir darbdavių nuomonė greit nepasikeis.

Todėl kiekvienas žingsnis dėl teigiamos nuomonės apie žmones su negalia jau yra pasiekimas.

Norime dar kartą garsiai pasakyti, kad negalia nėra lygu nekompetencija.

Visi žmonės gali sėkmingai įsitraukti į atvirą darbo rinką.

Visuomenės informavimo judėjimo metu buvo vykdomi mokymai šalies darbdaviams.

Mokymuose buvo aptarti šie Užimtumo įstatymo pakeitimai:

• pagalba darbdaviui,
• darbo vietos steigimas,
• darbo vietos pritaikymas,
• negalios ypatumai,
• bendravimo su negalią turinčiu darbuotoju patarimai darbdaviui ir kolektyvui.

Mokymuose aptarti ir stereotipai:

• su kuo šiandien susiduria asmenys su negalia,
• kokių įgūdžių ar kompetencijų asmenims su negalia trūksta.

Taip pat pristatyta informacija apie galimybes kelti asmenų su negalia kompetencijas ir įgūdžius.

Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje buvo suorganizuoti 5 renginiai.

Jie vadinosi „Negalia nelygu nekompetencija“.

Renginių dalyviai keitėsi kontaktais, diskutavo

ir išklausė ne vieną sėkmingą įsidarbinimo, įdarbinimo istoriją.

Visuomenės informavimo judėjimas baigėsi memorandumo pasirašymu.

Memorandumas yra diplomatinis raštas.

Dokumentą pasirašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos verslo konfederacija

ir kiti verslo atstovai.

Konfederacija yra sąjunga. 

Darbdaviai turi galimybę prisidėti prie memorandumo ir po jo pasirašymo.

Jį galima rasti oficialioje visuomenės informavimo judėjimo svetainėje www.jokioskirtumo.lt. 

Lietuvos darbdaviai buvo skatinami reikšti savo palaikymą didesnei žmonių su negalia įtraukčiai į darbo rinką.

Prie socialinio eksperimento iniciatyvos prisijungė šios įmonės:

• draudimo bendrovė BTA,
• prekybos tinklas „Rimi“,
• prekių ženklų ir paslaugų dizaino agentūra „Critical“.

BTA jau antrus metus iš eilės prisijungia prie šio visuomenės informavimo judėjimo.

Šį kartą įmonė mėnesio praktikai priėmė asmenį su negalia.

Prie BTA kolektyvo prisijungė Jelena,

kuri turi judėjimo negalią.

BTA bendrovės vidinės komunikacijos specialistė yra Agnė Bagdanskytė.

Agnė komentuoja,

kad techninius dalykus susiderino prieš paruošiant darbo vietą Jelenai.

Prieš pat susitikimą Agnė jautė jaudulį,

kad Jelena gerai jaustųsi šioje įmonėje.

Jelena išbandė net kelias pozicijas.

Ji darbavosi personalo ir žalų reguliavimo skyriuose.

Žala yra nuostolis.

Antroji pozicija Jelenai labiausiai patiko.  

Agnė labai džiaugiasi,

kad ir Jelena labai gerai jautėsi viso eksperimento metu.

Bendrovės kolektyvas Jeleną šiltai priėmė

ir labai jos laukė.

Kolegoms ši patirtis irgi buvo labai vertinga.

Kolegos Jeleną lydėjo per keletą padalinių.

Galimybė susipažinti su skirtingomis atsakomybėmis ir skirtingu darbu buvo vertinga.

Jelenai pavyko rasti sau artimą darbo pobūdį.

Todėl Agnė viliasi,

kad ir ateityje pavyks dirbti kartu.

Daugiau informacijos apie visuomenės informavimo judėjimą: www.jokioskirtumo.lt

bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.