Į Tauragę atkeliavo Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuotos kampanijos „Jokio skirtumo“ simbolis – bendravimo suolelis. Jis ne tik gali prisitaikyti prie skirtingų žmonių poreikių, bet ir ragina miestiečius prisėdus pasikalbėti apie verslumą. Jokio skirtumo su negalia ar be – gebėjimą imtis ekonominės veiklos gali turėti bet kuris iš mūsų.

Vilniuje startavusios visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ bendravimo suolelis Tauragėje Pilies aikštėje bus iki spalio 17 dienos. Tauragiškiai kviečiami einant pro šalį ar iš anksto suplanavus susitikimą su draugais arba pažįstamais, prisėsti prie suolelio ir pabendrauti apie veiklas ir verslumą, pasidalyti savo gyvenimiška patirtimi.

Per artimiausias savaites suolelis bus apkeliavęs iš viso 10 skirtingų vietų visoje Lietuvoje. O suolelio kelionės stotelės pasirinktos neatsitiktinai – kiekvienoje vietoje suolelis skleidžia tam tikrą žinutę, sufleruojančią vis kitą pokalbio temą.

„Tauragė – jau septintasis suolelio sustojimas. Rugsėjo mėnesį skirtingose sostinės senamiesčio erdvėse skatinome bendrauti apie meną, universalų dizainą, mokslą, sportą. Alytuje žmonės diskutavo, kas yra intelektualus laisvalaikis ir kaip svarbu sudaryti galimybes juo mėgautis visiems žmonėms – nesvarbu, su negalia ar be jos. O įvairias Tauragės organizacijas, kurios skatina verslumą, įvairias veiklas, taip pat visus miestiečius kviečiame pasinaudoti proga ir paskirti pasimatymą draugams prie „Jokio skirtumo“ bendravimo suolelio ar tiesiog užkalbinti praeivį ir pabendrauti apie verslumą, atvirą darbo rinką, apie svarbą užtikrinti visų žmonių teises, kad jie galėtų dirbti ir užsidirbti“, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.

Verslumo galimybės 

Lietuvoje galimybių kurti sau darbo vietą tikrai yra, kasmet įkuriama įvairių verslų: nuo mažų internetinių parduotuvių iki sparčiai augančių „vienaragių“. Tačiau galimybės vienodos ne visiems. Verslumui ir ekonominei veiklai svarbų vaidmenį turi ir visuomenės požiūris bei vyraujantys stereotipai, kad žmonės su negalia negali būti verslininkai arba geri darbuotojai. Būtent tai neretai ir iššaukia darbo ieškančių žmonių motyvacijos stoką ir ilgą bei sudėtingą darbo paieškos procesą.

Žmonių su negalia įtraukimas į darbo rinką pamažu keičiasi, tai rodo ir tokios kasmet organizuojamos iniciatyvos, kaip „DUOday“, leidžiančios iš arčiau susipažinti su įmonėmis ir jų darbo specifika. Vis daugiau įmonių prisijungia prie įvairių kampanijų, pritaiko darbo vietas žmonėms su negalia ir renkasi darbuotojus pagal jų gebėjimus, norą ir motyvaciją dirbti. Tačiau sunkumų ir kliūčių darbo rinkoje vis dar gausu.

Įkvepiančios istorijos ir pamokos

Kiekvieno žmogaus, turinčio negalią, situacija ir gebėjimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės gali turėti bendravimo sunkumų, tačiau būti ypatingai gabūs kažkokioje išskirtinėje srityje ir tokie gebėjimai gali kurti didelę vertę darbdaviams.

Viena iš sėkmingų verslumo istorijų gali pasidalyti „Kitoks vaikas“ asociacijos steigėja Eglė Dučinskienė. Jos sūnus Kasparas turi autizmo spektro sutrikimą, tačiau su šeimos ir aplinkinių pagalba, vaikinas baigė profesinę mokyklą, įgijo specialybę ir šiuo metu dirba individualioje įmonėje – prižiūri privačių asmenų želdynus. Tiesa, kelias nebuvo lengvas ir vaikino šeimai teko patirti nemažai iššūkių, atsakant į įvairius klausimus Užimtumo tarnybai bei norint gauti finansinę paramą darbo įrankiams įsigyti.

„Mano sūnus su asistento pagalba baigė profesinio mokymo centrą ir įgijo specialybę, kurią parinkome įvertinę jo poreikius ir galimybes. Vėliau žengėme į Užimtumo tarnybą, lankėmės visais nurodytais laikais, pateikėme visus dokumentus, bet mums pasakė, kokia yra reali situacija – tokį sutrikimą turinčiam žmogui darbą rasti yra be galo sunku ir nėra jokių garantijų, kad jis galės dirbti ten ilgą laiką. Todėl po metų laukimo nusprendėme patys įkurti individualią įmonę, kurioje Kasparas dabar sėkmingai ir dirba“, – pasakoja E. Dučinskienė, tačiau priduria, kad lengva nebuvo ir jeigu ne aplinkinių palaikymas, kaži ar turėtų šiandieninį rezultatą.

„Buvo abejojama sūnaus kompetencijomis, ar jis gebės bendrauti su klientais. Visur talkinome jam ir galiausiai viskas pavyko. Šiemet pirmi metai, kai jis dirba pas pažįstamus, kad susiformuotų darbo įgūdžiai, o kitais metais klientų ratas, tikimės, išsiplės. Sūnus laimingas ir nusiteikęs labai optimistiškai: dabar jis ne tik nėra valstybės išlaikytinis, bet ir kuria vertę ekonomikai, be to, jis ir pats jaučiasi savarankiškesnis, labiau pasitikintis savimi“, – patirtimi dalijasi E. Dučinskienė.

„Jokio skirtumo“ iniciatyva skatina įmones, verslus ir visą visuomenę mažinti atskirtį tarp individualius poreikius turinčių ir jų neturinčių asmenų ir nesivadovauti stereotipais, o į kiekvieną situaciją žiūrėti individualiai. Savo palaikymą didesnei visų žmonių įtraukčiai į darbo rinką darbdaviai gali parodydami ir savo darbo skelbimuose bei „Facebook“ puslapio profilio nuotraukose naudodami specialiai kampanijai paruoštą „Jokio Skirtumo, su ar be negalios“ ženklinimą.

Visuomenės informavimo kampaniją „Jokio skirtumo“ vainikuos gruodžio 3-iosios, Tarptautinės neįgaliųjų dienos, renginys, kurio metu garsiausios sostinės skulptūros dar kartą pasiųs žinutę, kad svarbiausia yra žmogus ir unikalūs jo gebėjimai, pomėgiai, o ne negalia, kuri neturėtų tapti pagrindine pokalbių tema.