Po Lietuvą keliaujantis Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuojamos visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ bendravimo suolelis atkeliavo į Klaipėdą. Uostamiestis yra paskutinioji, dešimta, suolelio kelionės stotelė.  Unikalios konstrukcijos, prie skirtingų žmonių poreikių prisitaikyti galintis suolelis iki lapkričio 9 dienos Teatro (Anikės) aikštėje miesto gyventojus ir svečius kvies prisėsti ir bendrauti apie keliones.

Rugpjūčio pabaigoje startavusi „Jokio skirtumo“ kampanija atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kad žmonės su negalia, lygiai kaip ir visi kiti visuomenės nariai, nori bei gali dirbti, keliauti, sportuoti, dalyvauti profesiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Ir bendrauti. Ne apie negalią, o apie gyvenimiškus dalykus. Taip gimė vienu iš kampanijos simbolių tapęs „Jokio skirtumo“ bendravimo suolelis, ant kurio prisėdus kalbėtis apie gyvenimiškus dalykus patogu kiekvienam.

„Jokio skirtumo” suolelis savo kelionę pradėjo vasaros pabaigoje. Per visą kampanijos laiką jis apkeliavo 5-ias vietas Vilniuje ir 5-ias kituose Lietuvos miestuose. Kiekvienas suoliuko sustojimas skleidžia vis kitokią aktualią žinutę: Vilniaus senamiesčio erdvėse skatinome bendrauti apie meną, universalų dizainą, mokslą ir sportą, Alytuje – apie intelektualų laisvalaikį, Tauragėje raginome kalbėtis apie verslumą, Utenoje – apie turizmą, o Šiauliuose – apie pramogas ir jų pritaikymą visų poreikiams. Uostamiestis tapo paskutine suolelio stotele, kurioje norime žmones įkvėpti ir paraginti kartu su draugais, šeimos nariais ar tiesiog sutiktais praeiviais prisėsti ir bendrauti apie keliones. Visi mes norime patirti pažinimo džiaugsmą, o keliavimas yra vienas iš maloniausių pažinimo šaltinių”, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.

Keliauti gali visi. Svarbu, planavimas

21-erius metus neįgaliojo vežimėliu judantis buvęs Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis direktorius Gintaras Zavadckis – aistringas keliautojas. Vyras pasakoja, kad visą gyvenimą keliauja po pasaulį, o šiuo metu jam maloniausios kelionės gamtoje ir plaukiojimas baidarėmis.

„Dažniausiai kasmet su kolektyvu keliaujame plaukti į kokią nors šalį: Skandinaviją, Rusiją ar Gruziją. Dabar pandemijos situacija neleidžia planuoti tolimų kelionių, tad paskutinį kartą buvome Estijoje. Mano kelionės atrodo labai paprastai: palapinė, laužas ir atsivežtos baidarės, kurias pririšame prie automobilių. Tik nesiryžtu keliauti vienas, nes jeigu iškrisčiau iš vežimėlio, pats negalėčiau įlipti“, – pasakoja G. Zavadckis.

Jis šmaikštauja, kad kelionės yra tarsi liga, nuo kurios vaistų nėra. Tik pažymi, kad reikia tinkamai nusiteikti ir pasiruošti, nes kelionėse žmonių su negalia gali laukti tam tikri iššūkiai ir netikėtumai. Pasak jo, kelionės ir sukauptos patirtys parodė, kad kuo turtingesnė užsienio šalis, tuo joje labiau atsižvelgiama į neįgaliųjų poreikius.

„Skandinavijoje daugelis lankytinų vietų yra pritaikytos įvairių poreikių žmonėms, o, keliaujant į skurdesnę šalį, reikia daug ką susiplanuoti iš anksto. Pavyzdžiui, prieš porą metų lankėmės Sakartvele, ten per dešimt dienų radome tik vieną muziejų, kuris yra pritaikytas negalią turintiems žmonėms“, – pasakoja G. Zavadckis.

Vyras džiaugiasi, kad Lietuvoje per pastaruosius 10-15 metų keliavimas žmonėms, turintiems negalią, ženkliai palengvėjo, gerėja viešų lankytinų vietų prieinamumas, tačiau, siekiant paskatinti ir privačius verslus sukurti įvairių poreikių keliautojams tinkamas sąlygas, patys negalią turintys žmonės turi būti aktyvūs ir daugiau keliauti.

Uostamiestis – keliautojų pamėgtas kraštas

Klaipėda – keliautojų mylimas miestas. Miesto turizmo centro direktorė Romena Savickienė teigia, kad net šiuo pandeminiu laikotarpiu jūra ir geras oras padarė didžiulį darbą ir jų dėka turizmas Klaipėdoje nesustojo.

„Pagrindiniu lankomiausiu turistų objektu išlieka jūra, tačiau populiarūs ir pažintiniai takai, miškai, gamtos objektai, jūrų muziejus ir delfinų pasirodymai. Rugpjūčio mėnesį atsidarė nauja archeologijos ekspozicija „Kurtina“, buvo lankomi ir kiti muziejai. Žmonės pakankamai aktyvūs, populiarūs dviračių ir pėsčiųjų takai, vandens pramogos ir naktinės ekskursijos“, – vardija R. Savickienė.

Pasak vadovės, į Klaipėdą atvyksta vis daugiau turistų, turinčių negalią, todėl siekiama, kad visi, nepriklausomai nuo savo fizinių galimybių, čia jaustųsi gerai. Tam mieste vyko netgi nuotoliniai mokymai, skirti Klaipėdos gidams, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus atstovams, kurių metu kalbėta, kaip vystyti visiems prieinamą turizmą.

„Turime viešbučių, kurių kambariai pritaikyti negalią turintiems žmonėms, universaliai pritaikytų muziejų. Infrastruktūra mieste gerėja, rekonstruojami pastatai ir objektai, kuriuos pasiekti patogu tiek mamoms su vežimėliais, tiek dviratininkams ar judėjimo negalią turintiems žmonėms. Esame parengę specialų turistinį maršrutą po Klaipėdos senamiestį, kuriuo nesunku pravažiuoti vežimėliu“, – pasakoja R. Savickienė.

Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuojama kampanija „Jokio skirtumo“ skatina didesnę žmonių su negalia įtrauktį į visuomeninį gyvenimą ir ragina užtikrinti lygias galimybes visiems. Daugiau informacijos: www.jokioskirtumo.lt