NAUJIENOS

6 iš 10 šalies darbdavių nesutinka, kad įdarbinti žmogų su negalia ar be – jokio skirtumo, atskleidė apklausa

Tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą. Siekdamas pakeisti šią statistiką, Neįgaliųjų reikalų departamentas inicijuoja kampaniją „Jokio skirtumo“, kuria skatins šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios.

Rugpjūtį atliktas Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 62 proc. apklaustųjų greičiau arba visiškai nesutinka su teiginiu, kad nėra jokio skirtumo įdarbinti darbuotoją su ar be negalios. Tuo tarpu šiam teiginiui pritaria tik 3 iš 10-ties (33 proc.) apklausoje dalyvavusių darbdavių.

„Norint pakeisti šią situaciją, išvien turi dirbti trys pusės: negalią turintys asmenys, darbdaviai ir valstybė. Kas darbdaviams kelia didžiausią iššūkį – ekspertinės pagalbos trūkumas. Pavyzdžiui, mes, kaip socialinė įdarbinimo agentūra, bendradarbiaujame su darbdaviais, kuriems reikia ne finansinės pagalbos, o labiau informacijos, kaip neįgaliuosius įvesti į darbo rinką, juos apmokyti, suprasti jų poreikius, o galiausiai – kur rasti tam tikras kompetencijas turinčius žmones su negalia“, – sako „SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė.

Tik pas beveik 35 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių dirba žmonės su negalia, o 47 proc. darbdavių svarstytų galimybę per artimiausius metus įdarbinti asmenį, turintį negalią.

Matuos nuomonės pokytį

Pasak Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės Eglės Čaplikienės, jau antrus metus iš eilės vykstanti visuomenės švietimo ir informavimo kampanija „Jokio skirtumo“ šiemet orientuota į visiems atvirą darbo rinką. Jos tikslas – mažinti diskriminaciją žmonių su negalia atžvilgiu, didinant visuomenės, o ypač darbdavių, viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų, supratimą apie žmonių su negalia įtraukties į atvirą darbo rinką svarbą bei keisti visos visuomenės nuostatas dėl žmonių, turinčių negalią, skirtingas galimybes dirbti atviroje darbo rinkoje.

„Kampanijos pradžioje atlikome darbdavių apklausą, siekdami išsiaiškinti jų požiūrį į atvirą darbo rinką visiems. Rezultatai nėra džiuginantys, tačiau tai bus konkretus atspirties taškas ir tikslas pasiekti kuo geresnių rezultatų kampanijos priemonėmis – renginiais regionuose, mokymais darbdaviams, gerųjų patirčių viešinimu, realybės eksperimentu, kurio dalyviai išbandys savo kompetencijas atviroje darbo rinkoje, ir kitomis priemonėmis“, – vardija ji.

Departamento vadovė tęsia sakydama, kad esminis tikslas – nuomonės pokytis, todėl kampanijos pabaigoje darbdavių apklausą ketinama pakartoti. Bus siekiama, kad darbdavių nuostatos žmonių su negalia įdarbinimo atžvilgiu pagerėtų ne mažiau kaip 3-imis proc. punktais.

„Kviečiame darbdavius ir visuomenę dalyvauti šių metų veiklose bei nemokamuose renginiuose, vyksiančiuose penkiuose didžiausiuose šalies miestuose. Jų metu keisimės kontaktais, diskutuosime, juoksimės, griausime stereotipus ir sieksime kuo plačiau skleisti žinią, kad negalia nėra lygu nekompetencija, mes galime sėkmingai įsitraukti į atvirą darbo rinką, įprasminti save, rasti savo nišą, įgyvendinti užduotis, siekti asmeninių ir profesinių tikslų – nesvarbu, su negalia ar be negalios. Nes visų pirma – mes visi esame žmonės“, – teigia E. Čaplikienė.

Vakar – tabu, šiandien – realybė

Paklausti, kokias kliūtis teko ar tektų įveikti norint įdarbinti asmenį, turintį negalią, 23 proc. tyrime dalyvavusių darbdavių atsakė, kad darbo sąlygų pritaikymas pagal neįgaliojo poreikius, 16 proc. – darbo krūvio pritaikymas, 13 proc. – neįgaliojo mobilumo klausimai, 12 proc. – neįgaliųjų įdarbinimo procesams reikalingų dokumentų tvarkymas. Žemiau 10 proc. ribos liko neįgaliųjų motyvacijos kėlimas, paraiškos subsidijai tvarkymas, neįgaliųjų kvalifikacijos ir įgūdžių kėlimas, neigiamas komandos nusiteikimas.

„Tai išties yra pagrindinės kliūtys, su kuriomis susiduria darbdaviai – būtent šie klausimai kyla prieš įdarbinant žmogų su negalia. Šiandien pas mus nėra sistemos, kuri padėtų į juos atsakyti – kaip pagal jo poreikius pritaikyti darbo vietą, kaip padėti jam mokytis. Kartais net patys negalią turintys žmonės negali atsakyti darbdaviui į šį klausimą“, – įžvalgomis dalijasi J. Kuprytė.

Tyrimo duomenimis, 18 proc. darbdavių priimti žmogų su negalia motyvuotų darbuotojų kompetencija, 13 proc. – neįgaliųjų motyvacija dirbti, po 12 proc. – valstybinių institucijų pagalba integruojant neįgalų asmenį į įmonę bei subsidijos, po 11 proc. – atsakomybė ir pakankamai didelis darbingumo lygis. Žemiau 10 proc. ribos liko organizacijos vertybės, bendražmogiški jausmai ir įvairovė įmonėje.

„Mes veikiame Vilniaus mieste – čia vidutiniškai per metus turime iki pusantro šimto klientų, t. y. darbo ieškančių neįgaliųjų. Apie pusė jų susiranda darbą, o dar mažesnei daliai pavyksta išlaikyti darbo vietą. Kodėl taip yra? Rinka sudėtingėja – reikalavimai darbuotojams kyla ir žmonės su jais paprasčiausiai nespėja. Nors darbuotojų šiandien trūksta ne vienam sektoriui, daugeliui žmonių su negalia yra per sunku susirasti darbą“, – aiškina „SOPA“ vadovė.

Pasak jos, tikriausiai nėra profesijos, kuri per pastaruosius 10 metų nebūtų pasikeitusi – visas sritis palietė skaitmenizacija. Norint spėti kartu su darbo rinka, būtina nuolat atnaujinti žinias ir mokytis – negalima galvoti, kad pakanka gauti išsilavinimą.

„Net ir paštininkai jau vaikšto su planšetėmis, jau nekalbu apie aukštesnes kompetencijas. Tai reikalauja ne tik profesinių, bet ir asmeninių įgūdžių mokytis. Be to, daug kas priklauso ir nuo pačios negalios, mat ne visi geba mokytis. Tai ypač sunku intelekto negalią turintiems žmonėms“, – kalba J. Kuprytė.

Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė reziumuodama sako, kad nepaisant to, jog atvira darbo rinka asmenims su negalia ilgą laiką buvo tabu, todėl pokyčiai pernakt neįvyks.

„Tikiu, jog atkakliai imantis realių veiksmų galima pasiekti bet ką. Todėl kiekvienas nuomonę apie žmones, turinčius negalią, pakeitęs darbdavys mums jau yra pergalė ir ženklas, kad esame arčiau savo galutinio tikslo“, – užbaigia E. Čaplikienė.

Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu atliktoje apklausoje dalyvavo 386 šalies darbdaviai.

Kampanijos metu bus vykdomi mokymai šalies darbdaviams apie darbo vietų steigimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, taip pat renginiai-diskusijos didžiuosiuose šalies miestuose neįgaliųjų dalyvavimo atviroje darbo rinkoje temomis, o gyventojai televizijos ekranuose matys šmaikštų reklaminį klipą. Kampanijos pabaigoje bus organizuojama jos rezultatus apibendrinanti konferencija, kurią vainikuos memorandumo su darbdaviais pasirašymas.

X