NAUJIENOS

Mes laukiame Naujųjų metų, o Jūs?

„Jokio skirtumo“ sugrįžta!

Artėjant 2024 metams, kuomet Lietuvoje įsigalios įtraukiojo ugdymo modelis, pagal kurį vaikai, turintys įvairių ugdymosi poreikių, turės galimybes mokytis bendrojo ugdymo įstaigose, kampanija „Jokio skirtumo“ orientuojama į įtraukiojo ugdymo proceso skatinimą!

Jau nuo šio antradienio didžiųjų Lietuvos miestų viešojo transporto stotelėse galėsite įšvysti net keturių nuostabių duetų ir vieno trio fotosesijos rezultatus.

Kviečiame į komentarus kelti nuotrauką iš savo mieste esančios stotelės, kurioje rasite šios iniciatyvos plakatus, o aktyviausius, pažadame, apdovanoti!

Visai netrukus pasidalinsime ir fotosesijos užkulisiais bei istorijomis, kurios tik papildo #Jokio skirtumo idėją ir įkvepia ja patikėti!

Mūsų draugai, prisidėję prie iniciatyvos įgyvendinimo: „Hero talents“, „Little wild ones“, „Milaw photography“, „Raštinė“.

Likite drauge.

DUOday2023: kviečiame registruotis

Gegužės 25 dieną Lietuvoje jau ketvirtą kartą vyks DUOday – diena, kai įmonės bei organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. Šiais metais iniciatyva vyks net 18 Lietuvos miestų ir jau pusšimtis Lietuvos darbdavių pranešė apie savo dalyvavimą. Iniciatyvos ambasadoriai bei iniciatyvos organizatoriai VšĮ „SOPA“ ragina įvertinti naudą, kurią darbdaviams atneša ši patirtis, ir kviečia organizacijas iki balandžio 7 d. suskubti užsiregistruoti į DUOday.

https://www.youtube.com/watch?v=iQB3fJgX7aA&ab_channel=SOPA

DUOday gali dalyvauti visi darbdaviai – nuo gamyklos iki miesto bibliotekos. Svarbu, kad žmogui su negalia būtų galimybė gyvai atvykti į organizaciją ir praleisti dieną kartu darbo aplinkoje. Per trejus metus į DUOday iniciatyvą įsitraukė virš šimto organizacijų: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švedijos Karalystės ir Prancūzijos ambasados Lietuvoje, „Swedbank” Lietuvoje, „Telia Lietuva“, „Western Union Lithuania“, „Decathlon Lietuva“, „Lietuvos paštas“, „Rimi Lietuva“, „Yara Lietuva“, „CV-Online LT“, „McDonald’s“, Vilniaus universitetas ir daug kitų verslo įmonių, visuomeninių ir viešojo sektoriaus organizacijų.

Sporto prekių tinklas „Decathlon“ DUOday iniciatyvoje dalyvauja jau trečius metus bei yra įdarbinę šešis darbuotojus su negalia. „Tai nuostabi galimybė darbdaviams ne tik atrasti naujus talentus, bet ir skleisti žinią apie negalias, ypatingai nematomas, kurias mažiau pažįstame. Dalyvavimas DUOday yra paprastas ir konkretus būdas atverti savo organizacijos duris žmonėms su negalia, suteikti jiems galimybę atrasti darbo rinką, išbandyti save darbo rolėje ir vykdyti užduotis kaip bet kuris kitas darbuotojas. Gyvenime, kaip ir sporte, mes esame stipresni kai veikiame išvien. Todėl kviečiu visus Lietuvos darbdavius jungtis prie DUOday iniciatyvos. „Decathlon“ misija yra pasiūlyti sportą kiekvienam, o mūsų, kaip darbdavio, misija yra pasiūlyti darbo galimybę kiekvienam“ – sako Nicolas Fogola, „Decathlon Lietuva“ generalinis direktorius.

Nors daugeliui organizacijų DUOday būna tik pirmas žingsnis į pažintį su žmonėmis su negalia, bet tai yra puiki potencialių darbuotojų niša ir 8 žmonės su negalia liko darbuotis DUOday metu aplankytose įmonėse. Viena iš jų – „Swedbank“ Lietuvoje.

„DUOday iniciatyva suteikia progą pažinti negalią turinčius žmones, užduoti jiems rūpimus klausimus, atrasti talentus ir suprasti, kuo mes galime jiems padėti. Būtent šios iniciatyvos dėka prie mūsų prisijungė naujasis kolega Martynas, turintis regėjimo negalią, kuris dabar rūpinasi banko skaitmeninės informacijos prieinamumo testavimu. Programos dalyviai ir mūsų darbuotojai apsikeičia patirtimi, kuri praturtina mus visus. Kviečiu prie iniciatyvos jungtis visus, kuriems rūpi įvairovė, lygybė bei įtrauktis. Ženkite dar vieną tvarų žingsnį visų mūsų labui“ – sako Inga Skisaker, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė.

DUOday organizatoriai pabrėžia, kad darbdavys, dalyvaudamas DUOday, ne tik suteiks galimybę žmogui su negalia, bet ir geriau pažins žmones su negalia, kokių talentų jie turi bei kurie iš jų gali būti pritaikomi organizacijos veikloje, įgys praktinių žinių apie darbo vietų ar paslaugų pritaikymą žmonėms su skirtingais poreikiais.

„CV-Online LT“ vadovas Andrius Kaupys sako, kad DUOday jo vadovaujama įmonė dalyvauja kasmet ir net nebesvarsto opcijos nedalyvauti: „Mes gauname naudos iš DUOday svečio, kuris iš šono pažiūri į mūsų atrankos procesus, pasitikriname, ar jie draugiški žmonėms su skirtingais gebėjimais. Ši diena

 

mus praturtina. Kiekviena organizacija ar įmonė gali pasiūlyti kažką unikalaus svečiui. Mes, kaip darbo rinkos ekspertai, ne tik parodome, kaip atrodo atrankų specialisto darbas, bet ir suteikiame tam žmogui profesinę konsultaciją, sutvarkome jo gyvenimo aprašymą, nukreipiame teisinga karjeros kryptimi. Dalyvaudami DUOday daug gausite: paįvairinsite savo profesinę kasdienybę, geriau suprasite žmones su negalia, o gal net rasite naują komandos narį.“

 

Per DUOday žmogus su negalia visą darbo dieną praleidžia organizacijoje, kuri jį pakvietė: stebi įmonės darbo procesus, pagal galimybes atlieka kai kurias užduotis, dalyvauja susitikimuose, kartu pietauja ir bendrauja su kolektyvu. Žmogų su negalia atstovaujanti organizacija, o jų prie iniciatyvos prisijungė net 24, iš anksto pristatys kandidatą – jo gebėjimus ir iššūkius. Šiais metais visi DUOday dalyvaujančių įmonių deleguoti darbuotojai bus pakviesti į renginį, kuriame organizatoriai pasakos apie skirtingas negalias ir kaip atliepti žmonių su negalia poreikius darbovietėje.

Jei norite jungtis prie DUOday priimančių organizacijų, registruokitės iki 2023-04-07 užpildę šią anketą: https://forms.office.com/e/sDDDBGC4Xj

DUOday iniciatyvos ambasadorių („Swedbank“ Lietuvoje, „Decathlon Lietuva“, „CV-Online LT“, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje, „Yara Lietuva“ ir Neįgaliųjų reikalų departamentas) įspūdžius apie DUOday bei kvietimą jungtis video formatu galite atsisiųsti čia: https://we.tl/t-RlHKNvdAoL, nuoroda SOPA Youtube kanale: https://youtu.be/iQB3fJgX7aA

 

Daugiau informacijos:

Jurgita Kuprytė

VšĮ „SOPA“ direktorė

jurga@sopa.lt, tel. +37061600786

https://www.duoday.lt/

Baigėsi šiųmetinė kampanija „Jokio skirtumo“: darbdaviai pakeitė nuomonę dėl žmonių su negalia įdarbinimo

Baigėsi šiųmetinė Neįgaliųjų reikalų departamento inicijuota kampanija „Jokio skirtumo“, kuria šalies darbdaviai buvo skatinami įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Kampanijos iniciatorių teigimu, apklausos metu užfiksuotas teigiamas darbdavių, svarstančių į darbą priimti žmogų su negalia, nuomonės pokytis.

Lapkričio pabaigoje pakartotinai atliktos 386-ių Lietuvoje veikiančių darbdavių tyrimas atskleidė, kad 38 proc. apklaustųjų greičiau arba visiškai sutinka su teiginiu, kad nėra jokio skirtumo, įdarbinti darbuotoją su ar be negalios. Palyginti su rugpjūčio mėnesį, dar prieš kampaniją, atlikta apklausa, taip galvojančių gretos išaugo 5 proc. punktais.

Tik trečdalis darbingo amžiaus žmonių su negalia turi darbą – šia kampanija siekiame pakeisti tokią statistiką ir padėti daugiau žmonių, turinčių negalią, rasti savo vietą atviroje darbo rinkoje. Esminis jau antrus metus vykstančios visuomenės švietimo ir informavimo kampanijos „Jokio skirtumo“ tikslas buvo nuomonės pokytis, todėl kampanijos pabaigoje darbdavių apklausą pakartojome. Siekėme, kad darbdavių nuostatos žmonių su negalia įdarbinimo atžvilgiu pagerėtų ne mažiau kaip 3-imis proc. punktais. Tad galime drąsiai teigti, kad pokytis, kurį buvome užsibrėžę, įvyko“, – sako Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Eglė Čaplikienė.

Kampanija buvo siekiama mažinti diskriminaciją žmonių su negalia atžvilgiu, didinant visuomenės, o ypač darbdavių, viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų, supratimą apie žmonių su negalia įtraukties į atvirą darbo rinką svarbą bei keisti visuomenės nuostatas dėl žmonių, turinčių negalią, galimybių dirbti atviroje darbo rinkoje.

„Rimi Lietuva“ personalo vadovė apie žmonių su negalia įdarbinimą: šiandien nebeturime iššūkių, su kuriais susidūrėme prieš 14 metų

Žmonės su negalia vis ryžtingiau skinasi kelią atviroje darbo rinkoje. Tai padaryti jiems padeda verslai, kuriems negalia nėra kliūtis įžvelgti darbuotojų kompetencijas ir asmenines charakterio savybes. Viena tokių įmonių – „Rimi Lietuva“, duris žmonėms, turintiems negalią, atvėrusi dar prieš 14 metų.

„Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais.

„Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti – tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, – komentuoja ji.

Anuomet daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų – jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas, todėl kildavo daug neaiškumų, kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti ir pan.

„Turėdavome bendromis jėgomis išsiaiškinti, ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios. Pavyzdžiui, koks svorio limitas kilnojant daiktus, kokio ilgio pertraukos turi būti, kiek laiko gali sėdėti, o kiek stovėti ir visi kiti praktiniai niuansai“, – kalba V. Kaikarienė.

Karjera prasideda nuo mokyklos suolo ir vaikams, turintiems negalią

Ugdymas karjerai dažniausiai pradedamas mokykloje, kai mokytojai padeda vaikams atrasti savo stipriąsias savybes bei užslėptus talentus. Neretai mokyklos suole pasirenkama ir būsima profesija. Vaikams, turintiems negalią, profesinis orientavimas yra ne mažiau svarbus, tad stengiamasi kuo anksčiau pastebėti jų galimybes, galinčias nulemti ir tolesnę jų gyvenimo kokybę.

Vilniaus Šilo mokykloje šiuo metu mokosi 162 vaikai turintys fizinę ir intelekto negalią. Tarp pagrindinių sutrikimų –  kompleksinė negalia, autizmo spektro ir įvairūs raidos sutrikimai.

„Priimame į mokyklą vaikus, vadovaujantis Steigėjo patvirtinta priėmimo į mokyklas tvarka, neskirstant jų pagal turimą negalią. Mokykloje mokosi vaikai su sunkia negalia. Ugdymas vyksta pagal individualizuotas ugdymo programas, jų rengime bei mokinių pažangos aptarime dalyvauja ne tik mokytojai, bet ir visi specialistai, dirbantys su mokiniu ir tėvais“, – pasakoja laikinai mokyklos direktorės pareigas einanti Asta Stulgaitienė.

Pasak jos, vaikams, turintiems negalią, taikomi kur kas mažesni reikalavimai, nes ir adaptuotos švietimo programos jiems dažnai būna per sudėtingos.

„Į kiekvieną vaiką mokykloje žiūrima individualiai: kiekvienam atskirai sudaroma ugdymo programa, atsižvelgiant į vaiko galimybes parenkamos individualios ugdymo užduotys, priemonės. Žinoma, didžiausias dėmesys skiriamas lavinti vaikų kasdienius poreikius, siekiama, kad jie taptų kuo labiau savarankiškesni. Dėl šios priežasties daug dirbama, kad vaikai gebėtų kiek įmanoma labiau įsitraukti į visuomenę, valdyti savo emocijas, orientuotis aplinkoje ir deramai elgtis skirtingose situacijose“, – sako A. Stulgaitienė.

Nepamirštamos ir elementarios akademinės žinios – lavinami rašymo, skaitymo, skaičiavimo, laiko pažinimo įgūdžiai. Daug dėmesio skiriama sensoriniam lavinimui – garsų, kvapų, lytėjimo, matymo bei skonio pažinimui.

62-jų telšiškė: mokytis naujos profesijos – niekada nevėlu

Nei įgyta negalia, nei amžius nesustabdė Telšiuose gyvenančios Vidutės Sudeikienės – 62-jų metų moteris su pagyrimu baigė socialinio darbuotojo padėjėjo kursus ir pakeitė profesiją, o šiuo metu vadovauja 30-ies savanorių kolektyvui. Veiklios moters pavyzdys įrodo, kad mokytis naujos profesijos – niekada nevėlu.

Su nugaros skausmais susiduria dažnas, tačiau jie V. Sudeikienei buvo lemtingi. Prieš 8-erius metus darbe įgyta negalia – stuburo išvarža – apkirpo moters sparnus, bet nuo meilės darbui neatgrasė. Šiandien telšiškė turi 50 proc. darbingumo lygį, bet darbas jai išliko Nr. 1.

 

48 žmones su negalia įdarbinusių „Eurocash1“ patarimas šalies darbdaviams: pasakykite jiems „taip“

Nors dar nemažai šalies darbdavių privengia žmonių su negalia, daliai tokie darbuotojai niekuo nesiskiria nuo kitų įmonėje dirbančių žmonių. Tokios įmonės siunčia žinutę žmonėms su negalia – jūs esate reikalingi, tereikia atrasti, kur esate laukiami.

Saugos tarnybos „Eurocash1“ personalo vadovės Jolitos Nausėdienės teigimu, šiuo metu įmonėje dirba beveik pusšimtis – 48 – darbuotojų, turinčių vienokią ar kitokią negalią.

„Žmonės su negalia mūsų įmonėje Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 4 proc. visų darbuotojų. Pirmąjį žmogų su negalia įdarbinome dar 2007 metais, kiti 12 darbuotojų priimti 2013-2019 m. laikotarpiu, o didžioji dalis – 35 darbuotojai – įdarbinti tarp 2020-ųjų ir 2022-ųjų. Dirbdami su žmonėmis, turinčiais negalią, įsitikinome, kad tai kompetentingi ir kvalifikuoti savo srities specialistai, patikimi komandos nariai, niekuo nesiskiriantys nuo kitų“, – komentuoja ji.

Išsėtine skleroze sergantis Žilvinas: po mėginimo pakelti ranką prieš save atėjo susitaikymas su negalia

Psichologai sako, kad negalia nereiškia gyvenimo pabaigos – tik pokytį, o pokyčių nereikia bijoti. Su gyvenimo pokyčiais susidūrė ir Žilvinas, kuris būdamas 40-ties sulaukė išsėtinės sklerozės diagnozės. Vyras pasakoja apie juodžiausią savo gyvenimo etapą, iš kurio ištraukė darbas ir mokslai.

Prieš diagnozę ir atsisėdimą į neįgaliojo vežimėlį Žilvinas Mišeikis sėkmingai užsiėmė advokato praktika, tačiau dėl ligos šio darbo vyrui teko atsisakyti.

„Mano negalia yra kompleksinė: turiu judėjimo negalią dėl išsėtinės sklerozės, kuri sutrikdė centrinės nervų sistemos veiklą ir atitinkamai judėjimą, o dėl judėjimo negalios pasikeitė ir emocinė būsena, dėl to susirgau sunkia depresija. Išgirdus diagnozę, prasidėjo jaudinimosi, taikymosi, kariavimo procesai. Teko palikti praktikuojančių advokatų sąrašus, nes jau nebegalėjau verstis advokato praktika ir dėl emocinės būsenos, ir dėl vėliau atsiradusios judėjimo negalios, dėl kurios tapo sunku patekti į įvairias institucijas“, – pasakoja jis.

Netekęs darbo vyras dar giliau paniro į depresijos liūną, o tai nuvedė iki to, kad vieną rytą jis prieš save pakėlė ranką.

„Pamenu, pabudau tik kitos dienos rytą su stipria baime ir gailesčiu, kad man nepavyko. Matyt, mano organizmas buvo stipresnis už mane. Po šio įvykio prasidėjo ilgas, 7 mėn. trukęs gydymas – papuoliau į labai gerų specialistų, kurie dirba su suicidiniais pacientais, rankas. Nuo tos dienos iki šiandien praėjo beveik 3 metai – dabar jau nieku gyvu to nepakartočiau“, – pirmą kartą apie tai viešai kalba Ž. Mišeikis.

Dėl negalios pakeistas karjeros kelias atvedė į mylimą darbą

Alytuje jau 3 metus masažuotoja dirbanti Diana Labanauskienė savo karjeros kelią pradėjo ne nuo masažo subtilybių – mažai kas žino, kad maisto technologe dirbusiai moteriai įgyta negalia ne tik apvertė gyvenimą aukštyn kojom, bet ir atvedė į šiuo metu širdžiai mielą veiklą.

D. Labanauskienė, įgijusi maisto įmonių technologės specialybę, šioje srityje dirbo apie 3 metus, kai netikėtai užklupo klastinga liga. Neurinoma, arba gerybinis navikas galvos smegenyse – tokia diagnozė apvertė moters gyvenimą aukštyn kojomis. Po sudėtingų operacijų ir reabilitacijos alytiškė nebegalėjo tęsti savo darbo – būnant triukšmingoje vietoje ar ten, kur dideli žmonių srautai, pasidaro silpna, svaigsta galva, tad teko ieškoti ramesnės veiklos.

Regos negalią turinti garso režisierė: kai kurie apie tai net nežino

Viena iš neregės Eglės Jarmolavičiūtės baimių buvo nerasti darbo būtent dėl savo negalios. Baimė realybe nevirto, mat šiuo metu ji dirba savo svajonių darbą, o čia pateko savo pačios jėgomis.

E. Jarmolavičiūtės pasakojimą būtų galima pavadinti tikra sėkmės istorija: šiandien ji skaičiuoja 10-tus metus kaip LRT garso režisierė, o jos sąskaitoje – „Auksinės bitės“ apdovanojimas už kūrybinį indėlį į daugybę radijo laidų. Tačiau pradžia, kaip daugelyje panašių istorijų, buvo duobėta.

„Studijuodama garso režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) norėjau įsidarbinti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Ironiška tai, kad manęs nepriėmė būtent dėl mano negalios, argumentuodami tuo, kad nežinosiu, kur statyti mikrofonus darant garso įrašą. Po šio įvykio galvojau – jei negavau darbo aklųjų bibliotekoje dėl to, kad nematau, tai kur apskritai galiu gauti darbą“, – savo karjeros pradžią prisimena ji ir priduria, kad situacija šiuo metu bibliotekoje pasikeitė, mat ji čia jau dvejus metus dirba leidybos procesų specialiste.

Genetine liga sergantis A. Norkus: įsidarbinti padės ne diplomas, o įgytos kompetencijos

Genetinė liga Aisčio Norkaus nesustabdo siekti tai, ko jis užsibrėžia – šiandien vaikinas yra ne tik pirkėjų marketingo vadovas Baltijos šalims bendrovėje „Estrella Baltics“, bet dar ir dviejų muzikos grupių vadybininkas bei renginių organizatorius. Darbo ieškantiems žmonėms, turintiems negalią, jis pataria būti atviriems, pasiryžusiems pasirūpinti savo psichologine sveikata bei įgyti darbui reikalingas kompetencijas.

A. Norkus nuo gimimo serga mitochondrine miopatija – reta ir nepagydoma genetine liga, kuri sąlygoja mažesnį energijos kiekį, kas apriboja jo fizinį aktyvumą.

„Kiekviena diena vis kitokia: vieną dieną jaučiuosi prastai, kitą – jau viskas gerai. Net jei ir puikiai išsimiegu, valgau maistinėmis medžiagomis turtingą maistą, geriu pakankamai vandens, mano organizmas vis tiek „išspaus“ tik 20 proc. sveiko žmogaus energijos kiekio. Ką tai reiškia? Jei sveikas žmogus nueina 5 km – aš taip pat jaučiuosi nuėjęs 1 km, jei sveikas žmogus užlipą į penktą aukštą – aš taip pat jaučiuosi užlipęs į pirmą“, – aiškina pašnekovas.

Vilniuje įvyko paskutinysis kampanijos „Jokio skirtumo" renginys „Jokio skirtumo su/be negalios“.

Vakar įvyko paskutinysis kampanijos Jokio skirtumo renginys „Jokio skirtumo su/be negalios“.

Renginio metu tik dar kartą įsitikinome, jog kampanijoje keliami klausimai bei sprendžiamos problemos yra itin aktualios mūsų visuomenei. Tai puikiai atspindi renginyje užduoti klausimai, drąsūs pasisakymai, užsimezgę pokalbiai, nerimstantis šurmulys salėje bei vykusios diskusijos tarp renginio dalyvių.

Po renginio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Ministrės patarėja Lauryna Filatovaitė teigia, kad „Kampanija „Jokio skirtumo“ – griauna įsišaknijusius stereotipus ir aiškiai skleidžia žinią, jog nesvarbu – su negalia ar be jos, visų pirma – visi mes esame žmonės. Iš tiesų, kartą man pačiai, dar dirbant Kembridžo universitete, teko atsakyti į klausimą, kaip mane geriau vadinti - „neuromokslininke su negalia“, „mokslo darbuotoja su ypatingomis galiomis“ ar kažkaip kitaip. Aš pasiūliau mane vadinti tiesiog Lauryna. Šioje vietoje ir atsiskleidžia mūsų visų ypatingas noras kažkokiu būdu išskirti asmenis su negalia ar net atskirti. Neabejoju, kad iki šio dešimtmečio pabaigos, valstybei padėjus, o darbdaviams sukūrus tinkamas sąlygas, dirbančių darbingo amžiaus žmonių su negalia skaičius galėtų tapti dvigubai ar net trigubai didesnis. Šią vasarą priimti Užimtumo įstatymo pakeitimai atneš ne tik postūmį pokyčiams, bet ir reikiamą pagalbą bei paslaugas negalią turintiems gyventojams ir darbdaviams, norintiems įdarbinti asmenis su negalia. Kartu, labai norėčiau padėkoti ir tiems, kurie jau šiandien aktyviai įdarbina žmones su negalia. Tikiu, kad visi kartu galime pasiekti, jog kiekviename kolektyve turėti kolegų su negalia taptų ne išskirtinumas ar prabanga, o norma. Nes iš tiesų – jokio skirtumo, ar su negalia, ar be jos – vadinkime vieni kitus tiesiog kolegomis.“

Nuoširdžiai dėkojame visiems, dalyvavusiems šiame ar kituose kampanijos renginiuose.

Kviečiame ir toliau aktyviai įsitraukti į kampanijos „Jokio skirtumo“ vykdomas veiklas ir skleisti žinią visuomenei apie vykstančius pokyčius!

#JokioSkirtumo

Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis
X