Naujienos

62-jų telšiškė: mokytis naujos profesijos – niekada nevėlu

Nei įgyta negalia, nei amžius nesustabdė Telšiuose gyvenančios Vidutės Sudeikienės – 62-jų metų moteris su pagyrimu baigė socialinio darbuotojo padėjėjo kursus ir pakeitė profesiją, o šiuo metu vadovauja 30-ies savanorių kolektyvui. Veiklios moters pavyzdys įrodo, kad mokytis naujos profesijos – niekada nevėlu.

Su nugaros skausmais susiduria dažnas, tačiau jie V. Sudeikienei buvo lemtingi. Prieš 8-erius metus darbe įgyta negalia – stuburo išvarža – apkirpo moters sparnus, bet nuo meilės darbui neatgrasė. Šiandien telšiškė turi 50 proc. darbingumo lygį, bet darbas jai išliko Nr. 1.

 

48 žmones su negalia įdarbinusių „Eurocash1“ patarimas šalies darbdaviams: pasakykite jiems „taip“

Nors dar nemažai šalies darbdavių privengia žmonių su negalia, daliai tokie darbuotojai niekuo nesiskiria nuo kitų įmonėje dirbančių žmonių. Tokios įmonės siunčia žinutę žmonėms su negalia – jūs esate reikalingi, tereikia atrasti, kur esate laukiami.

Saugos tarnybos „Eurocash1“ personalo vadovės Jolitos Nausėdienės teigimu, šiuo metu įmonėje dirba beveik pusšimtis – 48 – darbuotojų, turinčių vienokią ar kitokią negalią.

„Žmonės su negalia mūsų įmonėje Lietuvoje šiuo metu sudaro maždaug 4 proc. visų darbuotojų. Pirmąjį žmogų su negalia įdarbinome dar 2007 metais, kiti 12 darbuotojų priimti 2013-2019 m. laikotarpiu, o didžioji dalis – 35 darbuotojai – įdarbinti tarp 2020-ųjų ir 2022-ųjų. Dirbdami su žmonėmis, turinčiais negalią, įsitikinome, kad tai kompetentingi ir kvalifikuoti savo srities specialistai, patikimi komandos nariai, niekuo nesiskiriantys nuo kitų“, – komentuoja ji.

Išsėtine skleroze sergantis Žilvinas: po mėginimo pakelti ranką prieš save atėjo susitaikymas su negalia

Psichologai sako, kad negalia nereiškia gyvenimo pabaigos – tik pokytį, o pokyčių nereikia bijoti. Su gyvenimo pokyčiais susidūrė ir Žilvinas, kuris būdamas 40-ties sulaukė išsėtinės sklerozės diagnozės. Vyras pasakoja apie juodžiausią savo gyvenimo etapą, iš kurio ištraukė darbas ir mokslai.

Prieš diagnozę ir atsisėdimą į neįgaliojo vežimėlį Žilvinas Mišeikis sėkmingai užsiėmė advokato praktika, tačiau dėl ligos šio darbo vyrui teko atsisakyti.

„Mano negalia yra kompleksinė: turiu judėjimo negalią dėl išsėtinės sklerozės, kuri sutrikdė centrinės nervų sistemos veiklą ir atitinkamai judėjimą, o dėl judėjimo negalios pasikeitė ir emocinė būsena, dėl to susirgau sunkia depresija. Išgirdus diagnozę, prasidėjo jaudinimosi, taikymosi, kariavimo procesai. Teko palikti praktikuojančių advokatų sąrašus, nes jau nebegalėjau verstis advokato praktika ir dėl emocinės būsenos, ir dėl vėliau atsiradusios judėjimo negalios, dėl kurios tapo sunku patekti į įvairias institucijas“, – pasakoja jis.

Netekęs darbo vyras dar giliau paniro į depresijos liūną, o tai nuvedė iki to, kad vieną rytą jis prieš save pakėlė ranką.

„Pamenu, pabudau tik kitos dienos rytą su stipria baime ir gailesčiu, kad man nepavyko. Matyt, mano organizmas buvo stipresnis už mane. Po šio įvykio prasidėjo ilgas, 7 mėn. trukęs gydymas – papuoliau į labai gerų specialistų, kurie dirba su suicidiniais pacientais, rankas. Nuo tos dienos iki šiandien praėjo beveik 3 metai – dabar jau nieku gyvu to nepakartočiau“, – pirmą kartą apie tai viešai kalba Ž. Mišeikis.

Dėl negalios pakeistas karjeros kelias atvedė į mylimą darbą

Alytuje jau 3 metus masažuotoja dirbanti Diana Labanauskienė savo karjeros kelią pradėjo ne nuo masažo subtilybių – mažai kas žino, kad maisto technologe dirbusiai moteriai įgyta negalia ne tik apvertė gyvenimą aukštyn kojom, bet ir atvedė į šiuo metu širdžiai mielą veiklą.

D. Labanauskienė, įgijusi maisto įmonių technologės specialybę, šioje srityje dirbo apie 3 metus, kai netikėtai užklupo klastinga liga. Neurinoma, arba gerybinis navikas galvos smegenyse – tokia diagnozė apvertė moters gyvenimą aukštyn kojomis. Po sudėtingų operacijų ir reabilitacijos alytiškė nebegalėjo tęsti savo darbo – būnant triukšmingoje vietoje ar ten, kur dideli žmonių srautai, pasidaro silpna, svaigsta galva, tad teko ieškoti ramesnės veiklos.

Regos negalią turinti garso režisierė: kai kurie apie tai net nežino

Viena iš neregės Eglės Jarmolavičiūtės baimių buvo nerasti darbo būtent dėl savo negalios. Baimė realybe nevirto, mat šiuo metu ji dirba savo svajonių darbą, o čia pateko savo pačios jėgomis.

E. Jarmolavičiūtės pasakojimą būtų galima pavadinti tikra sėkmės istorija: šiandien ji skaičiuoja 10-tus metus kaip LRT garso režisierė, o jos sąskaitoje – „Auksinės bitės“ apdovanojimas už kūrybinį indėlį į daugybę radijo laidų. Tačiau pradžia, kaip daugelyje panašių istorijų, buvo duobėta.

„Studijuodama garso režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) norėjau įsidarbinti Lietuvos aklųjų bibliotekoje. Ironiška tai, kad manęs nepriėmė būtent dėl mano negalios, argumentuodami tuo, kad nežinosiu, kur statyti mikrofonus darant garso įrašą. Po šio įvykio galvojau – jei negavau darbo aklųjų bibliotekoje dėl to, kad nematau, tai kur apskritai galiu gauti darbą“, – savo karjeros pradžią prisimena ji ir priduria, kad situacija šiuo metu bibliotekoje pasikeitė, mat ji čia jau dvejus metus dirba leidybos procesų specialiste.

Genetine liga sergantis A. Norkus: įsidarbinti padės ne diplomas, o įgytos kompetencijos

Genetinė liga Aisčio Norkaus nesustabdo siekti tai, ko jis užsibrėžia – šiandien vaikinas yra ne tik pirkėjų marketingo vadovas Baltijos šalims bendrovėje „Estrella Baltics“, bet dar ir dviejų muzikos grupių vadybininkas bei renginių organizatorius. Darbo ieškantiems žmonėms, turintiems negalią, jis pataria būti atviriems, pasiryžusiems pasirūpinti savo psichologine sveikata bei įgyti darbui reikalingas kompetencijas.

A. Norkus nuo gimimo serga mitochondrine miopatija – reta ir nepagydoma genetine liga, kuri sąlygoja mažesnį energijos kiekį, kas apriboja jo fizinį aktyvumą.

„Kiekviena diena vis kitokia: vieną dieną jaučiuosi prastai, kitą – jau viskas gerai. Net jei ir puikiai išsimiegu, valgau maistinėmis medžiagomis turtingą maistą, geriu pakankamai vandens, mano organizmas vis tiek „išspaus“ tik 20 proc. sveiko žmogaus energijos kiekio. Ką tai reiškia? Jei sveikas žmogus nueina 5 km – aš taip pat jaučiuosi nuėjęs 1 km, jei sveikas žmogus užlipą į penktą aukštą – aš taip pat jaučiuosi užlipęs į pirmą“, – aiškina pašnekovas.

 

Bendravimo suolelio stotelės

Bendravimo suolelio stotelės

 

X