Ar švietimo sistema tinkamai rūpinasi vaikais su specialiais poreikiais?
Laiko liko nedaug – 2024 m. įsigalios Švietimo įstatymo pataisos dėl įtraukaus ugdymo, o dauguma šalies mokyklų nepritaikytos, mokytojo padėjėjai neparuošti, kyla klausimų, kokios kvalifikacijos darbuotojai tai turi būti.
Kaip ruošiamasi neįgalių, sveikatos bei raidos sutrikimų turinčių vaikų įtraukčiai į bendrojo ugdymo klases. Apie tai klausykite Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“
Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamojoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose. Numatoma galimybė, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose dalyvautų du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokinio padėjėjai, numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių, kai mokykloje ugdomas autistiškas, regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys.
Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Nuo tų metų rugsėjo bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir nukreipti į specialiąsias mokyklas. Iki to laiko savivaldybės, mokyklos turi padaryti visus darbus, kad jiems būtų sukurtos visos sąlygos, o valstybė – skirti reikiamų lėšų.
Įtraukties veiksmų plano tikslas – šalinti fizines, informacines, socialines kliūtis ir užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam vaikui mokantis drauge su savo bendraamžiais jam artimiausioje švietimo įstaigoje, suteikiant reikalingą, jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą.
Įgyvendinant įtraukties veiksmų planą numatoma siekti, kad švietimo pagalbą gaunančių mokinių dalis padidėtų nuo 57,6 proc. 2020 m. iki 80 proc. 2024 m., o negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis pakiltų nuo 48,6 proc. 2020 m. iki 65 proc. 2024 m. Taip pat siekiama, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, dalyvaujančių neformaliajame vaikų švietime, dalis išaugtų nuo 30 proc. 2020 m. iki 35 proc. 2024 m.