NAUJIENOS

Dėl negalios pakeistas karjeros kelias atvedė į mylimą darbą

Alytuje jau 3 metus masažuotoja dirbanti Diana Labanauskienė savo karjeros kelią pradėjo ne nuo masažo subtilybių – mažai kas žino, kad maisto technologe dirbusiai moteriai įgyta negalia ne tik apvertė gyvenimą aukštyn kojom, bet ir atvedė į šiuo metu širdžiai mielą veiklą.

D. Labanauskienė, įgijusi maisto įmonių technologės specialybę, šioje srityje dirbo apie 3 metus, kai netikėtai užklupo klastinga liga. Neurinoma, arba gerybinis navikas galvos smegenyse – tokia diagnozė apvertė moters gyvenimą aukštyn kojomis. Po sudėtingų operacijų ir reabilitacijos alytiškė nebegalėjo tęsti savo darbo – būnant triukšmingoje vietoje ar ten, kur dideli žmonių srautai, pasidaro silpna, svaigsta galva, tad teko ieškoti ramesnės veiklos.

„Kreipiausi į Užimtumo tarnybą (UŽT), kuri pasiūlė administratorės darbą SPA centre. Čia susidraugavome su kolegėmis, darbas patiko. Galiausiai man pačiai darbuotojos pamėtėjo mintį, kad ir aš galiu būti masažuotoja, nes turiu tam tinkamas rankas“, – apie karjeros pokyčius pasakoja D. Labanauskienė.

Susidomėjusi masažu moteris 2 metus mokėsi šio amato subtilybių specialiuose kursuose, kol galiausiai pribrendo įsteigti sau darbo vietą – šiuo klausimu taip pat padėjo UŽT.

„Užsiregistravau UŽT, kad noriu turėdama negalią susikurti sau darbo vietą, parašiau projektą ir gavau finansinę paramą mažosios bendrijos (MB) atidarymui. Tai buvo labai gera paspirtis pradėti savo veiklą, viena tikrai nebūčiau to pasiekusi – sutikau daug gerų žmonių, kurie prisidėjo prie šio mano projekto“, – sako D. Labanauskienė.

Alytiškės įsteigta MB „Lausida“ neseniai paminėjo 2 metų sukaktį. Moters teigimu, nors nuo veiklos pradžios nė karto nesiėmė reklamos savo nedideliam masažo salonui, klientų nepritrūksta – masažo paslaugomis patenkinti žmonės ne tik sugrįžta, bet ir kitiems parekomenduoja čia apsilankyti.

„Sekasi geriau, nei tikėjausi“, – šypsosi masažuotoja. Ar žmonės pastebi jos negalią, moteris nežino – dėl atliktos veido rekonstrukcinės operacijos negalios požymiai yra nežymūs, veido parezė pasimato tik jai nusišypsojus. Paklausta, kuri veikla – maisto technologės ar masažuotojos – artimesnė širdžiai, D. Labanauskienė neslepia, kad jaučiasi pagaliau atradusi save.

„Nežinau, kodėl pasirinkau maisto technologės specialybę. Man puikiai sekėsi, sulaukdavau pagyrimų, bet pats darbas nelabai patiko. Dabar dirbu kur kas ramiau, nereikia skubėti, galiu pasiplanuoti darbo dieną pagal savo poreikius, o ir pats masažas man arčiau širdies“, – dalijasi pašnekovė.

Žmonėms, turintiems negalią ir galvojantiems apie sau susikurtą darbo vietą, D. Labanauskienė pataria gerai apgalvoti, kokią veiklą nori vykdyti, ir pasitikėti tuo, ką daro.

Skatina susikurti sau darbo vietą

UŽT duomenimis, gavę paramą įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo priemonę darbo vietas sau 2022 m. pirmąjį pusmetį įsteigė 8 bedarbiai su negalia, o iš viso 76 bedarbiai su negalia tebedirba savo įsteigtose darbo vietose dar nesibaigus 36 mėnesių vykdomos veiklos stebėsenai. Per tą patį laikotarpį beveik 100 ribotą darbingumą dėl negalios turinčių bedarbių įdarbinti darbo vietose, kurios buvo sukurtos įgyvendinant darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonę. O iš viso vykdant šios priemonės 36 mėnesių stebėseną pas darbdavius tebedirba  229 asmenys, turintys negalią.

Nuo liepos 1 d. savarankiško užimtumo rėmimą pakeitė nauja priemonė – parama verslui kurti, orientuota į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus. Šia priemone pasinaudoti gali tiek bedarbiai, tiek užimti asmenys (tarp jų – ir turintys negalią).

„Asmenys, turintys negalią, steigti sau darbo vietą sunkiai ryžtasi dažniausiai dėl taikomų įsipareigojimų: parengti ir pateikti paraišką, o ją patvirtinus organizuoti darbo funkcijoms reikiamų priemonių įsigijimą, įsteigti labai mažą įmonę ir 36 mėnesius vykdyti veiklą bei išlaikyti darbo vietą. Tikrai suprantame, kad pradėti verslą reikia apgalvotai ir pasvertai, tačiau negalia – jokia kliūtis. Svarbiausia yra gera verslo idėja ir motyvacija. Nepaisant atskaitomybės ir vykdomų patikrinimų, svarbiausia bendradarbiauti ir ieškoti galimybių veikti“, – komentuoja UŽT Priemonių organizavimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Pasak jos, nauja priemonė – parama verslui kurti – turėtų paskatinti ne tik ilgalaikius bedarbius, bet ir tuos asmenis, kurie buvo atleisti arba kuriems teko nutraukti vykdytą veiklą dėl COVID-19 pandemijos metu šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino. Viena iš sąlygų verslą kuriančiam – veikla nebuvo atnaujinta bei pretendentas numato vykdyti visai kitą veiklą, nei vykdė anksčiau.

Planuojamo kurti verslo subsidijos dydis negali viršyti 31-os Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos (šiuo metu iki 22,63 tūkst. eurų) paraiškos pateikimo metu.

UŽT duomenimis, asmenys su negalia noriai naudojasi siūlomomis užimtumo didinimo programomis bei priemonėmis – vien šiemet per 9 mėnesius šia galimybe pasinaudojo 2791 asmuo, kai per visus praėjusius metus – 2490.

Ši istorija yra dalis Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomos kampanijos „Jokio skirtumo“, kuria skatinama šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Daugiau informacijos apie kampaniją: www.jokioskirtumo.lt bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.

Image previewImage preview

Daugiau informacijos: Edgaras Batušan, Tel. +370 60260474, El. paštas edgaras@ideaprima.lt

X