NAUJIENOS

Para-atletas Danas Sodaitis: fotografija atvėrė naujas galimybes

Negalią turintis paralimpietis Danas Sodaitis nėra vien lengvaatletis ir Lietuvos vardą garsinantis Europos vicečempionas 100 m bėgime – jauno vyro aistra fotografijai jau seniai tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu. Šiandien savoje fotografijos studijoje dirbantis vyras teigia – kai turi tikslą, rasi ir būdų jį pasiekti, tereikia labai norėti.

Prieš 9 metus su motociklu į avariją patekęs D. Sodaitis dėl patirtos traumos negali valdyti dešinės rankos. Kaip pats prisimena, akimirksniu gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

„Kaip tik buvau baigęs Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, svajojau tarnauti Lietuvos kariuomenėje, būti pėstininkų būrio vadu – turėti savo komandą ir tokiu būdu save realizuojant patriotiškai prisidėti prie krašto gynybos“, – pasakoja D. Sodaitis.

Pasak jo, dvi aistros – motociklai ir fotografija – kuriomis susidomėjo paskutiniais studijų metais, galiausiai tapo lemiamos: „Šiandien atvirai sakau, jei motociklai tapo negalios priežastimi, tai fotografija atvėrė naujas galimybes.“

Pašnekovas neslepia, kad atsitiesiant po avarijos ir ilgai trukusios reabilitacijos jautė didelį norą kažką daryti, kad tik neįkristų į savigailą, abejones dėl ateities bei kitas negatyvias emocijas, dažnai kylančias po patirtų traumų ir galinčias virsti vienokia ar kitokia depresijos forma.

„Geriausia gynyba yra puolimas. Taip ir aš bėgau tiems jausmams už akių, kad tik jų išvengčiau. Nusprendžiau, kad noriu toliau studijuoti. Pirma mintis kilo apie fotografijos mokslus, bet pagalvojau, kad tai yra labai praktikai imlus dalykas, tad bus daugiau naudos tiesiog imti fotoaparatą ir fotografuoti. Pasirinkau reklamos vadybos magistro studijas, kurios buvo naudingos ir dabartiniam darbui su fotografija. Dabar suprantu, kad visi šie pasirinkimai tiesiog dėsningai mane vedė link to, kad pasiekčiau rezultatą, kuriuo dabar galiu didžiuotis ir dalintis su kitais“, – sako D. Sodaitis.

Susikūrė sau darbo vietą

Kaip ir dauguma pradedančiųjų fotografų, D. Sodaitis pažintį su fotografija pradėjo mėgėjiškai – įsigijo pirmą fotoaparatą, savarankiškai mokėsi įamžinti kasdienes akimirkas. Pamažu tobulėjant atsirado ir pirmieji užsakymai – fotografuoti draugų draugus, krikštynas, kitas šventes.

„Gal kažkam gali pasirodyti, kad fotografija nelabai dera prie karinės disciplinos ir konkretumo, bet kaip bežiūrėsi, visur yra menas. Paklausus kariškio, jis atsakytų, kad ir karyba ar net pats karas yra menas. O kai pradedi daryti tai, kas tau patinka ir kas sekasi, atsiranda dar daugiau noro tobulinti konkrečius įgūdžius“, – dalijasi pašnekovas.

Šiuo metu vyras labiausiai domisi studijine fotografija ir jai itin svarbiu apšvietimo valdymu. Didžiąją laiko dalį fotografas dirba prieš 4 metus įrengtoje savo fotostudijoje.

„Parašiau verslo planą ir gavau finansavimą fotostudijos įrengimui bei reikalingos technikos įsigijimui pagal Užimtumo tarnybos (UŽT) vykdomą savarankiško užimtumo rėmimo priemonę. Įsteigiau mažąją bendriją ir įsipareigojau 3 metus aktyviai vykdyti veiklą, siekti verslo plane išsikeltų tikslų. Kol kas viskas einasi puikiai“, – džiaugiasi D. Sodaitis.

Atviros galimybės tapti savo paties darbdaviu

UŽT duomenimis, pernai savarankiško užimtumo rėmimo priemonių pagalba pasinaudojo ir sau darbo vietą susikūrė 36 asmenys, turintys negalią, per pirmąjį šių metų pusmetį – tik 3. Kur kas didesnis pradėjusių veiklą pagal verslo liudijimą neįgaliųjų asmenų skaičius – 2021 m. jų buvo 2580, šiemet per pirmąjį pusmetį – 1390.

„Nuo liepos 1 d. savarankiško užimtumo rėmimą pakeitė nauja priemonė parama verslui kurti, orientuota į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus. Nuo šiol darbo vietą bus galima steigti ne tik sau, bet ir kitam bedarbio statusą turinčiam asmeniui įdarbinti. Šiomis permainomis siekiama suteikti ir verslumo žinių, kurios padėtų įsteigti tvarias darbo vietas. Šiuo metu bedarbiai ir užimti asmenys (tarp jų – ir turintys negalią ) gali pasinaudoti parama verslui kurti“, – komentavo UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė

Pasak jos, į paramą verslui kurti pretenduoti gali asmenys, kurie buvo atleisti paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino metu arba kuriems teko nutraukti vykdytą veiklą dėl COVID-19 pandemijos metu šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino. Viena  iš sąlygų verslą kuriančiam – veikla  nebuvo atnaujinta bei pretendentas numato vykdyti visai kitą veiklą, nei vykdė anksčiau. Šios asmenų grupės be aukščiau nurodytų reikalavimų turi atitikti ir kitus šiai priemonei įgyvendinti keliamus reikalavimus.

Planuojamos steigti darbo vietos subsidijos dydis negali viršyti 31-os Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių sumos (šiuo metu iki 22,63 tūkst. eurų) paraiškos pateikimo metu. Paraiškos priimamos tik per elektroninius valdžios vartus.

„Vertinant paramos verslui kurti paraiškas, didelis dėmesys skiriamas paraiškos teikėjo gebėjimui atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį. Vertinamas ne tik paraiškos teikėjo nuosavas lėšų indėlis, bet ir jo registracija aukščiausio nedarbo teritorijose, ar darbo vieta bus steigiama regionuose ir pan.“, – sakė V. Kamandulienė.

UŽT duomenimis, pernai buvo įdarbinti  daugiau nei 7,7 tūkst. negalią turinčių asmenų, kurie darbo ieškojo per UŽT. Šių metų pirmąjį pusmetį darbą rado virš 3,1 tūkst. žmonių su negalia.

Sunku, bet nėra neįmanoma

Fotografiją atradęs D. Sodaitis pritaria minčiai, kad jei dirbi tai, kas tau patinka, nereikės dirbti nė vienos dienos.

„Iš šono skamba labai lengvai – na, kas čia tokio dirbti mėgstamą darbą, bet tai yra galimybė nuolat augti. Pavyzdžiui, aš negaliu sėdėti vienoje vietoje su įsigyta technika – turiu domėtis, ieškoti naujų stilių, gryninti savo fotografavimo stilių. Būtent ta gyvenimo dinamika padeda judėti į priekį ir išlikti darbo rinkoje net ir ne pačiais geriausiais laikais“, – teigia jis.

Esantiems panašioje situacijoje ir abejojantiems dėl savo galimybių, D. Sodaitis siūlo remtis sportuojant dažnai vartojamu moto – „sunku, bet nėra neįmanoma“.

„Visuomet reikia turėti tikslą, ko nori pasiekti – nesvarbu, jis didelis ar mažas. Dideliems tikslams geriau nustatyti mažesnius žingsnius, kurių pasiekimas leistų pasijausti laimėtoju ir motyvuotų judėti pirmyn. Svarbu žinoti, kad tikslas gali būti vienas, o kelių jam pasiekti – begalė. Juk ir į Klaipėdą iš Vilniaus galima nuvykti ir pro Jurbarką, ir pro Daniją – kiekvienam žmogui yra savas kelias“, – sako paralimpietis.

Pasak jo, natūralu, kad žmogų gali stabdyti ir negalia, ir tam tikros problemos ar situacijos, bet tai tereiškia, kad siekti tikslo teks ne pačiu lengviausiu keliu: „Jei tikrai kažko nori, atrasi kitus būdus, galimybes ar padedančius asmenis, kad to pasiektum.“

Image preview Image preview

X