Šiandien nėra iššūkių, su kuriais susidūrėme prieš 14 metų
„Rimi Lietuva“ darbuotojų vadovė yra Vaida Kaikarienė.
Vaida teigia,
kad iš pradžių įdarbinti darbuotojus su negalia buvo sudėtinga.
Pagrindiniai sunkumai būdavo tokie:
- teisinis reguliavimas,
- darbo vietos pritaikymas,
- informacijos sklaida,
- bendravimas su pačiais darbuotojais.
Šiandien jau turime patirties su žmonėmis,
kurie turi negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis.
Nevyriausybinė organizacija yra organizacija,
kuri siekia tarnauti visuomenės labui ir nesiekia pelno.
Todėl kliūčių priimant į darbą žmogų su negalia nebeliko.
Pavyzdžiui,
mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia.
Kadangi mes esame nusimatę priemones,
kaip su juo bendrauti.
Mes tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu.
Anksčiau daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų.
Jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas.
Todėl kildavo daug neaiškumų,
kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti.
Bendromis jėgomis reikėjo išsiaiškinti,
ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios.
Buvo aktualūs tokie klausimai:
- koks yra svorio limitas kilnojant daiktus;
- kokio ilgio turi būti pertraukos;
- kiek laiko darbuotojas gali sėdėti;
- kiek laiko darbuotojas gali stovėti;
- ir visi kiti praktiniai darbo klausimai.
Bendrovės darbuotojų vadovė pasakoja,
kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi autistiškų darbuotojų.
Kiekvienas atvejis yra labai individualus.
Kartais žmonės vengia tiesioginio kontakto
arba išvis negali turėti kontakto su kitais asmenimis.
Šiems atvejams yra pritaikytos darbo vietos,
kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis.
Tuomet darbuotojai rūpinasi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, kainų spausdinimu.
Darbuotojams su judėjimo negalia yra specialiai pritaikytos kasos.
Tai yra atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui.
Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms yra specialiai pritaikytos biuro patalpos.
Jie gali atidaryti duris ir atlikti kitus darbus.
Žmonės su negalia dirba:
- administracijoje,
- gamyboje,
- prekyboje.
Šiuo metu pas mus dirba 142 žmonės su negalia.
Tačiau ne visos negalios yra aiškiai matomos
ir ne visi yra linkę šią asmeninę informaciją apie save atskleisti.
Todėl dirbančių su negalia pas mus yra daug daugiau.
Darbuotojų turimos negalios yra įvairios:
- judėjimo,
- psichosocialinė,
- klausos.
Kai kurių darbuotojų negalios nėra matomos.
Tai yra sveikatos sutrikimai,
kurie atsirado po traumų ir dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais.
Tarp dirbančių darbuotojų nėra tik asmenų su regos negalia.
Bendrovė siekia būti pavyzdžiu kitoms organizacijoms.
Bendrovė įtraukia kuo įvairesnius darbuotojus į savo komandą.
Kadangi kiekvienas žmogus gali atrasti savo stipriąsias puses
ir būti visuomenės dalimi.
Darbuotojai su negalia yra tokie patys,
kaip ir kiti darbuotojai.
Žmonių su negalia įdarbinimą reikia pradėti nuo mažų žingsnių.
Reikia pamėginti įtraukti į darbo vietą vieną asmenį.
Tinkamai tam paruošti kolektyvą.
Kalbėti su įdarbinamo asmens tiesioginiu vadovu.
Pagalvoti apie bendravimo formą ir tikslų iškėlimą.
Jei kyla problemų,
siūloma kreiptis į nevyriausybines organizacijas.
Kadangi jos tikrai padeda ir net suteikia nemokamas konsultacijas.
Taip pat rekomenduojama kreiptis į kitas įmones,
kurios jau įdarbino žmones su negalia.
Klaidų pasitaiko,
bet svarbiausia yra išmokti vienas kitą išgirsti ir kalbėtis.
Tuomet kartu pavyks rasti sprendimus ir išspręsti kylančias problemas.
Nuo kitų metų sausio 1 dienos pasikeičia Užimtumo įstatymo nuostatos.
Įmonės galės pretenduoti į finansavimą,
kuris skiriamas darbo vietai ir darbo aplinkai pritaikyti.
Finansavimo dydis vienai darbo vietai pritaikyti negalės viršyti 22 630 eurų.
Darbo aplinkai pritaikyti negalės viršyti 3 431 euro.
Kai bus patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai,
bus aiškiau,
kokius dokumentus darbdaviai turės pateikti Užimtumo tarnybai,
kokios bus finansavimo sąlygos ir tvarka.
Darbo vietų pritaikymo finansavimas suteikiamas,
kai norima ilgą laikotarpį remti bedarbių įdarbinimą.
Šie asmenys turi turėti iki 55 proc. darbingumo lygį.
Darbo vietų pritaikymo finansavimas taip pat suteikiamas,
kai norima remti jau dirbančių asmenų išlikimą darbo vietoje.
Šie asmenys turi būti darbingo amžiaus
ir jiems turi būti nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis.
Iki šiol valstybės parama darbo vietai pritaikyti naudojosi tik socialinės įmonės.
Kitos įmonės nesikreipė dėl finansavimo darbo vietai pritaikyti.
Šie pokyčiai vertinami teigiamai.
Finansavimu pritaikant darbo vietas asmenims su negalia,
pradės naudotis visos šalies įmonės.
Ši istorija yra visuomenės informavimo judėjimo „Jokio skirtumo“ dalis.
Daugiau informacijos apie judėjimą: www.jokioskirtumo.lt
bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.