NAUJIENOS

Žmonės su negalia vis ryžtingiau skinasi kelią atviroje darbo rinkoje. Tai padaryti jiems padeda verslai, kuriems negalia nėra kliūtis įžvelgti darbuotojų kompetencijas ir asmenines charakterio savybes. Viena tokių įmonių – „Rimi Lietuva“, duris žmonėms, turintiems negalią, atvėrusi dar prieš 14 metų.

„Rimi Lietuva“ personalo vadovės Vaidos Kaikarienės teigimu, pačioje pradžioje norint įdarbinti darbuotojus, turinčius negalią, tekdavo įveikti nemažai iššūkių dėl teisinio reguliavimo, darbo vietos pritaikymo, informacijos sklaidos, bendravimo su pačiais darbuotojais.

„Šiandien jau turime įdirbį su žmonėmis, turinčiais negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kliūčių priimant į darbą nebeliko. Pavyzdžiui, mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia, nes jau turime patirties ir esame nusimatę priemones, kaip su juo bendrauti – tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu“, – komentuoja ji.

Anuomet daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų – jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas, todėl kildavo daug neaiškumų, kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti ir pan.

„Turėdavome bendromis jėgomis išsiaiškinti, ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios. Pavyzdžiui, koks svorio limitas kilnojant daiktus, kokio ilgio pertraukos turi būti, kiek laiko gali sėdėti, o kiek stovėti ir visi kiti praktiniai niuansai“, – kalba V. Kaikarienė.

Daugėja darbuotojų su psichosocialine negalia

Bendrovės personalo vadovė pasakoja, kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi darbuotojų, turinčių autizmo spektro sutrikimą – kiekvienas atvejis labai individualus.

„Pavyzdžiui, yra žmonių, kurie vengia tiesioginio kontakto arba išvis negali jo turėti su kitais asmenimis. Šiems atvejams esame pritaikę darbo vietas, kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis, bet, pavyzdžiui, rūpintųsi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, jų spausdinimu“, – dalijasi ji.

V. Kaikarienė tęsia sakydama, kad žmonėms, turintiems judėjimo negalią, yra specialiai pritaikytos kasos: atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui. Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms specialiai pritaikytos biuro patalpos, kad jie galėtų viską pasiekti be diskomforto, atidaryti duris ir pan.

„Žmonės, turintys negalią, dirba ir administracijoje, ir gamyboje, ir komercijoje. Didžiausias jų skaičius yra prekybos centruose, konkrečiai – prekybinėse salėse. Šiuo metu pas mus dirba 142 žmonės su negalia, tačiau kadangi ne visos negalios yra aiškiai matomos ir ne visi yra linkę šią asmeninę informaciją apie save atskleisti, manome, kad dirbančių su negalia pas mus yra ženkliai daugiau“, – pažymi „Rimi Lietuva“ atstovė.

Anot jos, darbuotojų turimos negalios yra pačios įvairiausios, tarp jų: judėjimo, psichosocialinė, klausos. Nemažos dalies darbuotojų negalios nėra tokios matomos – tai sveikatos sutrikimai, atsiradę po traumų, dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais. Tarp dirbančiųjų nėra tik asmenų su regos negalia.

Siekia būti pavyzdžiu kitiems

V. Kaikarienė tvirtina, kad bendrovė siekia būti pavyzdžiu kitoms organizacijoms, įtraukiant kuo įvairesnius darbuotojus į savo komandą tam, kad kiekvienas žmogus galėtų atrasti savo stipriąsias puses ir būti visaverte visuomenės dalimi.

„Darbuotojai, turintys negalią, yra tokie patys, kaip ir kiti. Mes ieškome žmogaus, kuris turi konkrečių asmeninių savybių ir gali atlikti konkretų darbą – tam negalia neturi jokios įtakos. Svarbiausia, kad žmogus norėtų dirbti“, – akcentuoja ji.

Galvojantiems apie žmonių su negalia įdarbinimą personalo vadovė pataria pradėti nuo mažų žingsnių.

„Reikėtų pradėti nuo vieno asmens – pamėginti jį įtraukti, tinkamai tam paruošti kolektyvą, komunikuoti, kalbėti su jo tiesioginiu vadovu, pagalvoti apie bendravimo formą ir tikslų iškėlimą. Jei kyla problemų, siūlyčiau kreiptis į nevyriausybines organizacijas, kurios tikrai padeda, net ir suteikdamos nemokamas konsultacijas. Taip pat rekomenduočiau kreiptis į kitas įmones, kurios samdo žmones, turinčius negalią – mes tikrai padėsime ir patarsime. Reikia suprasti, kad klaidų pasitaiko, bet svarbiausia – būtina išmokti vienas kitą išgirsti ir kalbėtis. Tuomet kartu pavyks rasti sprendimus ir išspręsti kylančias problemas“, – patarimus vardija V. Kaikarienė.

Parama darbdaviams nuo kitų metų

Pakeitus Užimtumo įstatymo nuostatas, nuo kitų metų sausio 1 d.  įmonės galės pretenduoti į subsidiją, kuri skiriama darbo vietai ir darbo aplinkai pritaikyti. Jos dydis vienai darbo vietai pritaikyti negalės viršyti 22 630 eurų, o darbo aplinkai – 3 431 euro.

„Išsamesnė informacija apie darbo vietų pritaikymo subsidijavimo priemonės įgyvendinimą, kokius dokumentus darbdaviai turės pateikti Užimtumo tarnybai (UŽT), subsidijavimo sąlygos ir tvarka bus aiški tik patvirtinus poįstatyminius teisės aktus“, – pažymi UŽT Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Darbo vietų pritaikymo subsidijavimas organizuojamas iki 55 proc. darbingumo lygio bedarbių neterminuotam įdarbinimui remti ir darbingo amžiaus užimtų asmenų, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis, išlikimui darbo rinkoje remti.

„Iki šiol valstybės parama darbo vietai pritaikyti naudojosi tik socialinės įmonės, o kitos įmonės dėl subsidijų darbo vietai pritaikyti nesikreipė. Todėl teigiamai vertiname pokyčius ir viliamės, kad nuo kitų metų subsidijomis pritaikant darbo vietas asmenims, turintiems negalią, pradės naudotis visos šalies įmonės. Tai naujos galimybės asmenims su negalia – tiek jau dirbantiems įmonėse, tiek bedarbiams – turėti palankesnes, pagal negalios pobūdį pritaikytas sąlygas dirbti“, – teigia V. Kamandulienė.

Ši istorija yra dalis Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomos kampanijos „Jokio skirtumo“, kuria skatinama šalies darbdavius įtraukti žmones su negalia į atvirą darbo rinką ir parodyti, kad nėra skirtumo, su ar be negalios. Daugiau informacijos apie kampaniją: www.jokioskirtumo.lt bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.

Šiandien nėra iššūkių, su kuriais susidūrėme prieš 14 metų

„Rimi Lietuva“ darbuotojų vadovė yra Vaida Kaikarienė.

Vaida teigia,

kad iš pradžių įdarbinti darbuotojus su negalia buvo sudėtinga.

Pagrindiniai sunkumai būdavo tokie:

• teisinis reguliavimas,
• darbo vietos pritaikymas,
• informacijos sklaida,
• bendravimas su pačiais darbuotojais.

Šiandien jau turime patirties su žmonėmis,

kurie turi negalią, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Nevyriausybinė organizacija yra organizacija,

kuri siekia tarnauti visuomenės labui ir nesiekia pelno.

Todėl kliūčių priimant į darbą žmogų su negalia nebeliko.

Pavyzdžiui,

mums nebėra jokių neaiškumų įdarbinant žmogų su klausos negalia.

Kadangi mes esame nusimatę priemones,

kaip su juo bendrauti.

Mes tai darome susirašinėdami trumposiomis SMS žinutėmis arba elektroniniu paštu.

 

Anksčiau daug nežinios buvo ir iš pačių darbuotojų.

Jiems tai dažnai būdavo pirmasis darbas.

Todėl kildavo daug neaiškumų,

kokius dokumentus dėl negalios reikia pateikti.

 

Bendromis jėgomis reikėjo išsiaiškinti,

ką gali ir ko negali daryti darbuotojas dėl savo turimos negalios.

Buvo aktualūs tokie klausimai:

• koks yra svorio limitas kilnojant daiktus;
• kokio ilgio turi būti pertraukos;
• kiek laiko darbuotojas gali sėdėti;
• kiek laiko darbuotojas gali stovėti;
• ir visi kiti praktiniai darbo klausimai.

Bendrovės darbuotojų vadovė pasakoja,

kad pastaruoju metu vis daugiau kreipiasi autistiškų darbuotojų.

Kiekvienas atvejis yra labai individualus.

Kartais žmonės vengia tiesioginio kontakto

arba išvis negali turėti kontakto su kitais asmenimis.

Šiems atvejams yra pritaikytos darbo vietos,

kad darbuotojai neturėtų tiesioginio nenorimo kontakto su žmonėmis.

Tuomet darbuotojai rūpinasi salės priežiūra, kainų atitikimu lentynose, kainų spausdinimu.

 

Darbuotojams su judėjimo negalia yra specialiai pritaikytos kasos.

Tai yra atitinkamo aukščio ir pločio su specialiai sukonstruota rampa vežimėliui.

Žemesniems nei standartinio ūgio žmonėms yra specialiai pritaikytos biuro patalpos.

Jie gali atidaryti duris ir atlikti kitus darbus.

 

Žmonės su negalia dirba:

• administracijoje,
• gamyboje,
• prekyboje.

Šiuo metu pas mus dirba 142 žmonės su negalia.

Tačiau ne visos negalios yra aiškiai matomos

ir ne visi yra linkę šią asmeninę informaciją apie save atskleisti.

Todėl dirbančių su negalia pas mus yra daug daugiau.

 

Darbuotojų turimos negalios yra įvairios:

• judėjimo,
• psichosocialinė,
• klausos.

Kai kurių darbuotojų negalios nėra matomos.

Tai yra sveikatos sutrikimai,

kurie atsirado po traumų ir dažniausiai susiję su stuburu ar sąnariais.

Tarp dirbančių darbuotojų nėra tik asmenų su regos negalia.

 

Bendrovė siekia būti pavyzdžiu kitoms organizacijoms.

Bendrovė įtraukia kuo įvairesnius darbuotojus į savo komandą.

Kadangi kiekvienas žmogus gali atrasti savo stipriąsias puses

ir būti visuomenės dalimi.

Darbuotojai su negalia yra tokie patys,

kaip ir kiti darbuotojai.

 

Žmonių su negalia įdarbinimą reikia pradėti nuo mažų žingsnių.

Reikia pamėginti įtraukti į darbo vietą vieną asmenį.

Tinkamai tam paruošti kolektyvą.

Kalbėti su įdarbinamo asmens tiesioginiu vadovu.

Pagalvoti apie bendravimo formą ir tikslų iškėlimą.

Jei kyla problemų,

siūloma kreiptis į nevyriausybines organizacijas.

Kadangi jos tikrai padeda ir net suteikia nemokamas konsultacijas.

Taip pat rekomenduojama kreiptis į kitas įmones,

kurios jau įdarbino žmones su negalia.

Klaidų pasitaiko,

bet svarbiausia yra išmokti vienas kitą išgirsti ir kalbėtis.

Tuomet kartu pavyks rasti sprendimus ir išspręsti kylančias problemas.

 

Nuo kitų metų sausio 1 dienos pasikeičia Užimtumo įstatymo nuostatos.

Įmonės galės pretenduoti į finansavimą,

kuris skiriamas darbo vietai ir darbo aplinkai pritaikyti.

Finansavimo dydis vienai darbo vietai pritaikyti negalės viršyti 22 630 eurų.

Darbo aplinkai pritaikyti negalės viršyti 3 431 euro.

 

Kai bus patvirtinti poįstatyminiai teisės aktai,

bus aiškiau,

kokius dokumentus darbdaviai turės pateikti Užimtumo tarnybai,

kokios bus finansavimo sąlygos ir tvarka.

 

Darbo vietų pritaikymo finansavimas suteikiamas,

kai norima ilgą laikotarpį remti bedarbių įdarbinimą.

Šie asmenys turi turėti iki 55 proc. darbingumo lygį.

Darbo vietų pritaikymo finansavimas taip pat suteikiamas,

kai norima remti jau dirbančių asmenų išlikimą darbo vietoje.

Šie asmenys turi būti darbingo amžiaus

ir jiems turi būti nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis.

 

Iki šiol valstybės parama darbo vietai pritaikyti naudojosi tik socialinės įmonės.

Kitos įmonės nesikreipė dėl finansavimo darbo vietai pritaikyti.

Šie pokyčiai vertinami teigiamai.

Finansavimu pritaikant darbo vietas asmenims su negalia,

pradės naudotis visos šalies įmonės.

 

Ši istorija yra visuomenės informavimo judėjimo „Jokio skirtumo“ dalis.

Daugiau informacijos apie judėjimą: www.jokioskirtumo.lt

bei „Jokio skirtumo“ „Facebook“ paskyroje.